Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienio vakarą patyrė penktąjį pralaimėjimą iš eilės ir lapkričio mėnesį liko be pergalių. Vyriausiasis treneris Martinas Schilleris po dar vienos nesėkmės teigė, jog toliau tiki savo krepšininkais ir jų galimybėmis atsitiesti.
„Sveikinimai „Zenit“. Tam tikrose atkarpose tai mums buvo neblogos rungtynės. Bet tik tam tikrose atkarpose. 13 taškų deficitas po dviejų kėlinių nesijautė, kaip 13 taškų deficitas. Buvo dalykų, kuriuos galėjome kontroliuoti, jog galėtume grįžti į rungtynes.
Antroje pusėje vėl išsikasėme sau duobę ir tada vėl iš jos išsikapstėme. Tačiau duobė buvo per gili, kad visiškai iš jos išliptume. Paskutines 16 minučių laimėjome 41:26 ir neblogai pasirodėme gynyboje, kas leido atsigauti puolime. Nesijaudiname dėl savo puolimo. Vis tik tos duobės yra problema, su kuria turime kautis, kad suteiktume sau šansų laimėti“, – sakė Schilleris.
– Ką reikia padaryti, siekiant sustabdyti varžovų metikus?
– Paprastas klausimas, paprastas atsakymas – turime geriau gintis. Turime likti šalia metikų, kabintis į jų marškinėlius. Neturiu problemų su sudėtingais metimais, nes kaip treneris dėl tokių metimų negaliu skųstis, bet man nepatinka geri ir palankūs metimai aukščiausio lygio snaiperiams.
– Kas įvyko blogai trečiojo kėlinio pradžioje ir kokią įtaką mačo pabaigai turėjo ši atkarpa?
– Komunikacijos klaidos gynyboje. Tai lėmė prasiveržimus krepšio link, atmetimus laisviems metikams ir jų tritaškius. Tai buvo labai svarbus momentas rungtynėse.
– Koks greičiausias ir geriausias būdas sutvarkyti šias komunikacijos problemas gynyboje?
– Komunikacija. Atverti burnas ir kalbėti. Vienas kitam padėti bei siekti bendro tikslo.
Rungtynių žaidėjas
– Per tą nesėkmingą atkarpą iš aikštės išėmėte Roką ir Joffrey. Ar jie buvo problema ginantis?
– Jie buvo su tuo susiję. Niekada nekaltinsiu savo žaidėjų viešumoje, tai priklauso rūbinei. Tačiau jie buvo su tuo susiję, bet tuo pačiu metu jie smarkiai prisidėjo prie sugrįžimo į rungtynes.
– Kaip tokiose situacijose stengiatės atsitiesti?
– Turime tęsti darbą. Esame patenkinti darbu gynyboje pikenrolo situacijose. Turime toliau dirbti – neturime kito pasirinkimo. Vienintelis dalykas, kad šiame lygyje nepakanka būti geru viename aspekte. Privalu eliminuoti savo klaidas, kad galėtume kautis.
Paskutinių rungtynių tema atrodo panaši, bet pozityvu tai, kad komanda kaunasi ir suteikia šansus grįžti į rungtynes, bet problema, jog išsikasame duobę.
– Artūras Milaknis iš paskutinių 10 tritaškių pataikė tik vieną. Kas jam nesiseka puolime?
– Tiesiog metimų nepataikymas. Faktas, kad Milas neprameta tyčia. Komandos gali ties juo susikoncentruoti, nes jis yra vienas geriausių snaiperių, kuomet išbėga iš už užtvarų. Varžovai skiria jam daug dėmesio ir apsunkina jo gyvenimą, bet pats Milas psichologiškai jaučiasi gerai ir tokio lygio metikas kaip jis negalvoja apie nepataikytus metimus.
– Ar ši komanda, be traumuoto Patricio Garino, turi potencialo gintis geriau?
– Manau, kad taip. Žinoma, mums trūksta Patricio. Jis ir buvo pasikviestas tam, jog stabdytų varžovus ties perimetru. Jis gali ginti praktiškai tris pozicijas. Mums jo trūksta, bet negalime teisintis, nes iki visiško jo sugrįžimo, kuomet jis grįš į treniruotes ir gerą sportinę formą, dar yra likę bent keli mėnesiai.
– Kaip vertinate psichologinę komandos būseną?
– Ji šiek tiek neigiama, nes visi profesionalai nori laimėti. Nieko nėra geriau, nei pergalės. Tuo pat metu komandos branduolys yra labai stabilus ir patyręs. Tiek komandine, tiek psichologine prasme. Žmonės, kaip Jankis, Thomasas Walkupas, Marius – jie laiko aukštai pakėlę galvas ir ši grupė nesulūš. Nuoširdžiai tuo tikiu.
Rungtynių apžvalga:
Ačiū, kad mus skaitote! Padėkite mums dar labiau.