Vienu iš didžiausių pirkinių Vilniaus „Ryto“ klube šią vasarą tapo NBA rungtyniavęs ir savo laiku ryškiausiomis spalvomis Eurolygoje žibėjęs Andrew Goudelockas. 191 cm ūgio gynėjas buvo numatomas kaip pagrindinis žmogus puolimo grandyje, tačiau pats amerikietis kol kas nėra patenkintas savo vaidmeniu Donaldo Kairio vadovaujamoje ekipoje.
31-erių Goudelockas LKL su 13,6 taško vidurkiu yra rezultatyviausias vilniečių krepšininkas, tačiau tai – tik sausi skaičiai. Rungtynėse su su pajėgesnėmis komandomis snaiperis pradingsta it dūmas ir lemiamomis akimirkomis patyrusio veterano lyderystės trūksta.
Dvikovoje su Kauno „Žalgiriu“ jis per 24 minutes pelnė 4 taškus ir iš žaidimo pataikė vos 2 metimus. Tarptautiniame fronte Goudelockas taip pat pernelyg nesužibėjo. Nepaisant ganėtinai rezultatyvaus pasirodymo ir pelnytų 13 taškų pirmajame FIBA Čempionų lygos mače prieš Atėnų „Peristeri“, NBA patirties turintis gynėjas svarbiausiais momentais Kairio puolimo schemose naudojamas nebuvo. Tai puikiai atspindi vos 3 ketvirtajame susitikimo kėlinyje pelnyti taškai.
Dėl šių lyderio etiketės neatspindinčių pasirodymų buvęs Los Andželo „Lakers“ krepšininkas turi savo versiją. Anot Goudelocko, treneris Kairys skiria jam per mažą vaidmenį.
„Tikrai norėčiau gauti daugiau pasitikėjimo ir imtis iniciatyvos lemiamais momentais. Visose komandose turėjau svarbesnį vaidmenį ir stengdavausi vesti jas į pergales. Nors Los Andžele rungtyniavo Kobe Bryantas, žaisdamas „Lakers“ kamuolį savo rankose turėjau dažniau nei turiu „Ryte“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ pasakojo Goudelockas. – Tai buvo mano pirmieji profesionalios karjeros metai, bet visi žinojo, ką galiu daryti.
Dėl to aš ir esu žinomas. Esu atakuojantis gynėjas, kuris meta į krepšį ir rūpinasi puolimu. Aš pripratęs būti naudojamas kaip viena iš puolimo ašių, tačiau treneris Kairys turi kitokią sistemą.“
Goudelockas taip pat pridūrė, jog jam vis dar sunku įsilieti į Kairio žaidimo schemas ir mano, kad didesnis jo paties vaidmuo atlaisvintų rankas kitiems komandos draugams.
„Nors esu veteranas, vis dar bandau suprasti sistemą ir stengiuosi būti labiau įtrauktas į žaidimą. Per paskutines kelias rungtynes norėjau turėti daugiau įtakos mačų baigčiai, – nusivylimo neslėpė amerikietis. – Manau, kad mūsų komandos puolimui būtų žymiai naudingiau, jeigu varžovai akcentuotų gynybą prieš mane. Turėdamas žaidimo gijas savo rankose būčiau pavojingas ir dvigubinamas galėčiau atrasti laisvus komandos draugus.“
Tinklalapiui „BasketNews.lt“ Goudelockas taip pat papasakojo apie karjerą NBA, Kobe Bryantą, kvietimą žaisti Turkijos rinktinėje, Demetriuso Jacksono ir Chriso McCullough situaciją, žaidimą Vilniuje, sugrįžimą po traumų bei sezono tikslus.
– Pirmoji jūsų karjeros stotelė – Los Andželo „Lakers“. Koks jausmas pradėti savo karjerą vienoje iš geriausių pasaulio organizacijų su Kobe Bryantu priešakyje?
– Tai iš tiesų praplėtė mano akiratį. Buvau labai jaunas ir pradėti nuo tokio aukšto lygio buvo kažkas neįtikėtino. Įgijau neįkainojamos patirties, sutikau daug gerų žmonių ir tapau geresniu krepšininku. Kiekvieną kartą, kai turėjau progą, stebėjau Kobe Bryanto judesius, darbo etiką. Taip sunkiai dirbančio žaidėjo dar nesu matęs. Kobe buvo neįtikėtinai psichologiškai stiprus žmogus ir gauta galimybė stebėti jį iš labai arti man davė itin daug. Stengiausi lygiuotis į tokius žaidėjus ir tapti geriausiu.
Goudelocko žaidimo epizodai NBA lygoje:
– Po dvejų metų NBA ir jos dukterinėje G lygoje jūs persikėlėte į Europą. Kas sutrukdė įsitvirtinti NBA?
– Po to, kai gavau šansą rungtyniauti NBA atkrintamosiose varžybose, jie nepasiūlė man pasilikti pagrindinėje komandoje. Gavau pasiūlymą toliau žaisti NBA Vasaros lygoje ir jų dukterinėje ekipoje. Galėjau likti, bet G lygoje jau buvau viską pasiekęs ir 2013 metais tapau naudingiausiu čempionato žaidėju.
Atsibodo rinkti po 20 ir daugiau taškų nekonkurencingame turnyre ir už tai negauti padoraus atlyginimo. Norėjau būti įvertintas už savo žaidimą, gauti svarbų vaidmenį, o ne sėdėti ant atsarginių žaidėjų suolelio. Galų gale norėjau už darbą gauti normalų atlygį, todėl mečiau NBA svajonę ir išvykau į Europą.
– Pirmoji jūsų stotelė Europoje – Kazanės UNIKS. Kaip vyko adaptacija, kai teko persikelti iš JAV į Rusiją?
– Įdomi patirtis. Turėjau prisitaikyti prie šalto oro ir laiko skirtumo. Mažai žmonių Rusijoje kalba angliškai, tai irgi buvo šioks toks iššūkis. Pirmus kelis mėnesius buvo sunku, bet vėliau prisitaikiau ir, tiesą sakant, Rusijoje man visai patiko. Kai gavau pasiūlymą iš „Fenerbahče“, nedvejodamas sutikau, bet patirtis Rusijoje buvo įdomi.
– Kol žibėjote Eurolygoje, 2015-asiais jums buvo pasiūlyta priimti Turkijos pilietybę, jog galėtumėte rungtyniauti Europos čempionate. Kaip reagavote į šį kvietimą ir kodėl nusprendėte atsisakyti?
– Tą vasarą turėjau vesti savo žmoną. Buvo organizuojama šventė ir nenorėjau atidėti vestuvių. Ką tik buvau po 10 mėnesių trukmės sezono ir pasiūlymas visą vasarą atiduoti krepšiniui manęs nesuviliojo. Surengėme gražią šventę, vedžiau savo žmoną ir dėl sprendimo nežaisti Turkijos rinktinėje nė kiek nesigailiu.
– Rungtyniaudamas Kinijoje 2018-aisiais patyrėte sunkią kelio traumą. Kaip šis žingsnis atgal paveikė jus psichologiškai ir koks buvo kelias bandant sugrįžti į aikštę?
– Sunki ir ilga kelionė. Kai patyriau traumą, pirmasis į galvą šovęs dalykas buvo: „Viskas, mano karjera baigta“. Kelis buvo subjaurotas ir atrodė kraupiai, skausmas buvo nežmoniškas. Buvau palūžęs, tačiau po operacijos pradėjau reabilitaciją ir palaipsniui mano fizinė kondicija gerėjo. Iš pradžių atsistojau ant kojų, vėliau pradėjau bėgti ir galiausiai galėjau žaisti kontaktinį krepšinį.
Po traumos nesijaučiau toks pajėgus, koks buvau anksčiau, buvo daug abejonių dėl to, ar galėsiu žaisti. Tačiau po dvejus metus trukusių sunkių treniruočių jaučiuosi gerai ir apie tolimesnę karjerą jokių abejonių nebeliko. Ši patirtis buvo labai skausminga, tačiau nuo to tik tapau stipresnis. Jaučiuosi visiškai atsistatęs.
– Šį tarpsezonį papildėte Vilniaus „Rytą“. Kodėl pasirinkote būtent šį klubą?
– Praeityje žaidžiau su keletu žaidėjų iš Lietuvos. Milane – su Artūru Gudaičiu ir Mindaugu Kuzminsku, Kinijoje – su Donatu Motiejūnu, o fizinio rengimo treneris tuo metu buvo Virginijus Mikalauskas. Kai žaidžiau Kinijoje, jie man papasakojo apie karštas dvikovas tarp Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“. Taip pat pažinojau buvusį klubo generalinį direktorių Rolandą Jarutį, todėl atėjus pasiūlymui ilgai nedvejojau ir sutikau.
– Ar turėjote pasiūlymų iš Eurolygoje rungtyniaujančių klubų?
– Konkrečių pasiūlymų negavau. Visi manimi domėjęsi klubai dvejojo dėl mano traumos ir fizinės būklės. Derybos vyko, tačiau daugelis klubų pabijojo ir nežinojo, ką gaus. Aš pagalvojau: „Gerai, kaip norite, įrodysiu savo vertę kitur“.
– Kokį įspūdį jums palieka Vilnius, čia esantys sirgaliai?
– Matosi, kad sirgaliai yra labai atsidavę klubui ir palaiko mus bet kokioje situacijoje – net tada, kai pralaimime. Vilnius yra gražus miestas, čia daug vertų aplankyti vietų, skanaus maisto ir gerų restoranų. Aišku, visada atsiras piktų, nepatenkintų žmonių, tačiau dauguma čia gyvenančių yra draugiški ir paslaugūs.
– Iš komandos netikėtai išvyko Demetriusas Jacksonas, Chrisas McCullough iš pasisakymų socialiniuose tinkluose taip pat neatrodo patenkintas gyvenimu Vilniuje. Kaip jūsų akimis atrodo visi šie įvykiai?
– Demetriuso išvykimas buvo labai netikėtas, bet tai jo pirmasis sezonas Europoje ir tokie jauni žaidėjai nelabai supranta, ką daro. Iš JAV atvykę krepšininkai yra pripratę prie kitokios aplinkos, jie viską supranta kitaip. Nežinau, kaip yra iš tikrųjų, bet girdėjau, jog D.J. turi problemų šeimoje. Per daug nesikoncentruoju į kitų žmonių išvykimus, toliau dirbu savo darbą ir manau, kad viskas ir be Demetriuso bus gerai. Esu pripratęs prie pasikeitimų sezono eigoje ir reikia tiesiog rungtyniauti su tuo, ką turime.
Tai yra mano 12-asis sezonas karjeroje, todėl esu matęs ir blogesnių situacijų nei ši. Žinau apie jau patvirtintus ir mums girdėtus nuotykius, tačiau tai pirmas kartas, kada išgirstu apie Chriso išstojimus socialinėje medijoje. Jeigu Chrisas daro tokius dalykus, prieš treniruotę aš tikrai jam šį bei tą pasakysiu. Tikrai nerekomenduočiau visko viešinti, tai gali neigiamai atsiliepti jam pačiam. Tai jaunų žmonių klaidos, jie nežino, kaip elgiasi tikri profesionalai. Bet tai nėra mano problemos, aš žiūriu savų reikalų.
– Koks mikroklimatas šiuo metu vyrauja rūbinėje?
– Neturime jokių problemų. Visa mūsų komanda yra gana artima ir per treniruotes nėra jokių nesutarimų. Per rungtynes pykčių pasitaiko, pora žmonių dažnai turi ką pasakyti. Iš esmės viskas gerai, aš neturiu jokių problemų su komanda, komanda neturi jokių problemų su manimi.
– „Rytas“ propaguoja greitą puolimą ir krepšinį su daug atakų, tačiau praleidžia nemažai taškų. Ar jūs esate tokio žaidimo šalininkas?
– Tai nėra mano sistema. Darau, ką man pasako treneris. Aš negaliu sakyti, kad žaidimo stilius yra geras, ar blogas. Pastaruoju metu praleidžiame labai daug taškų, matyt kažkur nepadarome savo darbo.
– Ekipą papildė Maurice‘as Ndouras. Ar jau teko pasidomėti apie šį krepšininką?
– Su Maurice‘u dar neteko bendrauti. Bet mačiau nemažai jo žaidimo epizodų, kuomet jis rungtyniavo Kazanės UNIKS. Puikus žaidėjas, mums bus didžiulė jėga po krepšiu ir į šio žaidėjo pasikvietimą žiūriu teigiamai. Maurice‘as mums tikrai padės. Tikiuosi, jog mūsų du prieš du deriniai dažnai pasibaigs Ndouro dėjimais.
– Ką šį sezoną gali nuveikti „Rytas“?
– Mano tikslas paprastas – laimėti Čempionų lygą ir nacionalinį čempionatą. Nepaisant įvykusių pokyčių klube ir kas dar gali pasikeisti, aš esu toks pat motyvuotas laimėti. Noriu padėti komandai ir atvesti ją į kuo daugiau pergalių. Kažkam komandoje situacija tampa komplikuota, kažkas išvažiuoja, bet aš išlaikau tą pačią kreivę ir vienodą mentalitetą.
– Ko pats, kaip žaidėjas, tikitės iš šio sezono?
– Tikiuosi būti tokiu pat žaidėju, kokiu buvau anksčiau, galbūt net geresniu. Per tą laiką, kuomet treniravausi ir bandžiau sugrįžti ant parketo, dar labiau patobulėjau tiek puolime, tiek gynyboje. Nesu tik taškus darantis žaidėjas, galiu daug daugiau. Žinoma, noriu ir toliau būti aukščiausio lygio atakuojantis krepšininkas, bet komandai pirmiausia reikia sutvarkyti kelis dalykus puolime.
Paremkite BasketNews ir mes atsidėkosime dar geresniu turiniu.