Kai arenoje verda kova, kojos, regis,
nešte nuneštų į aikštę. Tačiau Paulius Jankūnas ir Giedrius Gustas
šiame Europos čempionate komandai daugiau padėti gali tik treniruotėse, rašo dienraštis „Kauno diena“.
Žingsnis į priekį
Nėra lengva sėdėti ant atsarginių suolo nei kai komanda laimi, nei – kai pralaimi. Pirmuoju atveju norėtųsi jaustis pergalės dalimi, antruoju – kaip nors padėti komandai atsitiesti.
Nepaisant to, 23 metų Kauno „Žalgirio“ puolėjas Jankūnas ir 27-erių Rygos „Barons“ gynėjas Gustas įsitikinę, kad atstovauti Lietuvos rinktinėje, net ir beveik nerungtyniaujant, yra lyg žingsnis į priekį, o ne atgal. Vien ko vertos treniruotės su geriausiais Lietuvos žaidėjais, pripažintais visoje Europoje.
„Atstovauti Lietuvai yra garbė. Visą vasarą rengiausi Europos čempionatui ir nemanau, kad būčiau buvęs laimingesnis, jei į Ispaniją nebūčiau atvykęs, nors ir galėčiau anksčiau pradėti pasirengimą sezonui su „Žalgiriu“, – aiškino Jankūnas. – Pirmenybėms rengiausi atsakingai, dabar esu susitelkęs tam, kad nesugadinčiau vaizdo, jeigu treneriai išleis į aikštę kelioms minutėms. Kad duočiau nors truputį naudos ir galėčiau leisti atsipūsti mūsų lyderiams.“
Abu krepšininkai trumpam į aikštę buvo išbėgę tik rungtynėse su Čekija ir Slovėnija.
Neįprastas vaidmuo
Jankūnui atsarginio vaidmuo itin neįprastas. Jis nuo mažens įpratęs būti savo komandų lyderiu, atsarginio žaidėjo duonos jis beveik nevalgė net tada, kai 19 metų pradėjo žaisti „Žalgiryje“.
Tačiau Lietuvos rinktinėje įsitvirtinti daug sunkiau, nors joje 2005 metų Europos čempionate ir turėjo daugiau progų pasireikšti. Praėjusiais metais, patekęs į pasaulio čempionatą, Jankūnas džiūgavo: „Išlaikiau milžinišką konkurenciją ir patekau į rinktinę, kurios priekinėje linijoje žais labai stiprūs krepšininkai.“
Ar ir šiemet žalgirietis džiaugiasi vien tuo, kad pateko į rinktinę?
„Aišku, norisi žaisti. Visada to norisi. Nėra lengva sėdėti, kai esu įpratęs žaisti 20-30 minučių. Bet komandoje yra daug pajėgių puolėjų, kurie rinktinėje žaidžia jau daug metų. Jie yra vyresni, labiau patyrę, todėl nieko keisto, kad jie žaidžia, o aš sėdžiu ant suolo. Turiu būti šalia, mokytis ir laukti, kada ateis mano, jaunesnės kartos atstovo, laikas“, – filosofiškai kalbėjo Jankūnas.
Jaučia paramą
Gusto konkurentas rinktinėje – didžiausia Lietuvos krepšinio žvaigždė Šarūnas Jasikevičius. Nepaisant to, gynėjas tikėjosi, kad nors kelioms minutėms jis galės išbėgti į aikštę pakeisti lyderio. Tačiau Jasikevičių įžaidėjo pareigose dažniau keičia Ramūnas Šiškauskas ir Rimantas Kaukėnas.
„Nors ir labai norisi pažaisti kiekvienose rungtynėse bent 3-4 minutes, yra kaip yra, o rinktinės rezultatai rodo, kad einame teisingu keliu, – ramiai mintis dėstė Gustas. – Svarbiausia, kad komandoje visi vieni kitus palaiko, nesvarbu, ar žaidi, ar sėdi ant suolo.“
Kai Gustas mače su Čekija pelnė pirmuosius taškus, o po to dar ir įdėjo kamuolį iš viršaus, tuo metu ilsėjęsis Jasikevičius pašokęs nuo suolo audringai paplojo.
„Suprantama, kad malonu sulaukti tokios reakcijos. Juk mes irgi esame maža pergalių dalis, kartu treniruojamės, rengiamės varžyboms“, – samprotavo Gustas.
Įžvelgia naudos
Abu krepšininkai tikino, kad nesigaili atvykę į Europos čempioną. „Būti su šiais žaidėjais, treniruotis, matyti iš arti visą rinktinės virtuvę yra labai naudinga“, – įsitikinę Jankūnas.
„Visas pasirengimas, treniruotės su Šarūnu, kitais krepšininkais yra labai naudingos. Be to, iš rinktinės į klubą sugrįšiu geros sportinės formos“, – antrino ir Gustas.
Treneriai šiems žaidėjams apie minučių dalybas nieko nesako, bet jie stengiasi suprasti, kad visi 12-a Europos čempionate negali žaisti, ypač kai susirinko beveik visa Lietuvos svajonių komanda.
Prenumeruokite BasketNews ir naršykite be reklamų.