Kauno „Žalgirio“ gerbėjais save vadinantiems žmonėms reikia atsibusti. Ne, ne tiems, kurie eina į visas rungtynes „Žalgirio“ arenoje ar turi abonementus. Atmerkti akis ir pasižiūrėti į save reikia tiems, kurie nusiperka bilietus tada, kai tai atrodo madinga.
Kai Panevėžys LKL finaluose surenka daugiau sirgalių nei Kaunas, kaltas ne intrigos trūkumas, ne oras, ne didelis kitų renginių skaičius mieste, ne didelė kaina ar dar bet kokia kita priežastis, kurią nurodys toks madingas žmogus. Kaltas susenęs požiūris, kad įdomios yra tik kovos su „Lietuvos rytu“.
„Labas rytas“, – pasakyčiau tokiam žmogui, kuris mane bandytų įtikinti, kad „Lietuvos rytas“ yra įdomiausias varžovas Kaune. „Kuriais metais gyveni?“ – dar paklausčiau.
Pastaruosius 3 metus „Žalgiriui“ šalies pirmenybėse buvo įdomesnių ir stipresnių varžovų nei „Lietuvos rytas“.
Per šią atkarpą „Neptūnas“ „Žalgirį“ nugalėjo 5 kartus. Tas pats „Lietkabelis“ vien šį sezoną „Žalgirį“ nugalėjo 3 kartus. Tai – tiek pat kartų, kiek „Lietuvos rytas“ laimėjo prieš Kauno klubą per pastaruosius 3 sezonus (3-15 rezultatas, skaičiuojant LKL ir taurės varžybas).
„Lietkabelio“ šio sezono rezultatas žaidžiant su „Žalgiriu“ – 3-4, laimint visus 3 mačus namie.
Po dvejų LKL finalo serijos rungtynių – lygybė ir trečiosios finalo serijos rungtynės vyks Kaune. Taip, „Žalgiris“ toliau išlieka ryškiu LKL finalo serijos favoritu. Nieko nenustebintų, jeigu kauniečiai laimėtų likusias 3 finalo rungtynes, kaip kad padarė pernai serijoje su „Neptūnu“.
Bet tai nereiškia, kad šis finalas nevertas dėmesio. Pateikiu 3 priežastis, kodėl rungtynėse Kaune turėtų būti daugiau nei 5549 žiūrovai.
1. Broliai. Nagi, kauniečiai. Žinau, kad jūs per sezoną prisižiūrite pakankamai krepšinio žvaigždžių, bet broliai Lavrinovičiai yra didžiausios šio finalo žvaigždės, jeigu kalbame apie žaidėjus. Nė vienas dabartinio „Žalgirio“ krepšininkas neprilygsta jiems savo pasiekimais ir karjeros vingiais. Stebėti tokius žaidėjus, net kai jiems yra 37-eri – vienas malonumas.
Broliams tai gali būti paskutinis finalas karjeroje. Koks dar finalas – jiems tai gali būti apskritai paskutinis sezonas karjeroje. Broliai yra Lietuvos krepšinio legendos ir jie nusipelno viso dėmesio, kurį gauna.
Juk per tiek metų tikrai juokėtės bent iš vieno jų bajerio, tai pasinaudokite galimybe, kol galite, pamatyti, kaip šie vyrai dar juda aikštelėje.
2. „Lietkabelio“ kovingumas. Antrosiose finalo rungtynėse „Lietkabelis“ tris kartus skirtingais rungtynių momentais atsiliko 8-9 taškais. Dar po trijų kėlinių jų deficitas buvo 7 taškai. Bet Kazio Maksvyčio komanda kas kartą sugrįždavo į rungtynes ir kvėpuodavo į nugarą, kol galiausiai du Lorenzo Williamso tritaškiai perlaužė mačą.
„Lietkabelis“ finale yra ne per atsitiktinumą. Ne dėl to, kad taip sukrito atkrintamųjų varžybų medis (kaip „Neptūnui“ 2014 metais), ne dėl to, kad paskutinę sekundę triumfavo pusfinalyje (kaip tas pats „Neptūnas“ pernai).
„Lietkabelis“ visą sezoną guldė pajėgius varžovus ant menčių, namie nepralaimėjo nei „Žalgiriui“, nei „Lietuvos rytui“, nei „Neptūnui“. Jų pranašumas pusfinalyje buvo įtikinantis. Ką dar jie turi padaryti, kad įrodytų savo vertę?
3. Gerų rungtynių vakuumas. Paskutines Eurolygos rungtynes namie „Žalgiris“ žaidė kovo 31 dieną. Su „Lietuvos rytu“ po to žaidė balandžio 22 dieną (laimėjo 90:60, bet, aišku, tai tikrai įdomiau nei atkakli dvikova su „Lietkabeliu“ – tą nieko turnyrinėje lentelėje nelėmusį mačą Kaune stebėjo 9510 žiūrovų).
Kitas Eurolygos rungtynes namie „Žalgiris“ geriausiu atveju žais spalio viduryje. Tai reiškia, kad jau du mėnesius Kaune nebuvo atkaklių rungtynių (iki LKL finalo) ir dar beveik 5 mėnesius reikės laukti Eurolygos.
Ir jūs norite pasakyti, kad tikrai krepšinis taip atsibodęs? Jau tokia rutina, kad nebereikia eiti į finalus? Pykite kiek norite, bet tada aš jūsų nesuprantu.
Prenumeruokite BasketNews ir naršykite be reklamų.