Trečiadienį užtikrintai su Vokietijos krepšininkais susitvarkę Lietuvos krepšininkai Europos čempionato B grupės etapą užbaigė būdami aukštumoje. Jie pasiekė ketvirtąją pergalę iš eilės ir į Stambulą, kur vyks finalinės pirmenybių kovos, iš Tel Avivo išvyko kaip grupės nugalėtojai.
Nepaisant vienintelės nesėkmės čempionato pradžioje, Lietuvos nacionalinė komanda pasiekė maksimumą. Tačiau tik rezultato prasme. Tokią nuomonę tinklalapiui „BasketNews.lt“ išreiškė legendinio Kauno „Žalgirio“ krepšininkas ir Eurolygos čempionas Algirdas Brazys.
„Jeigu atvirai, pirmas įspūdis nekoks. Aš esu toks žmogus, kuris į tuos dalykus žiūriu realiai. Po pirmųjų rungtynių su Gruzija nemačiau jokios panikos. Nieko ten tokio neįvyko. Lygiai taip pat aš nesu euforijoje po šių keturių pergalių iš eilės. Yra du pliusai: gerai, kad iškovota pergalė, o kitas – užimta pirmoji vieta, kas leidžia eiti tolyn sutinkant ne pačius stipriausius varžovus. Čia yra tokie didžiuliai pliusai.
Minusų yra gana daug. Pirmiausiai, kas liečia paskutines rungtynes, tai buvo labai svarbios, norint užimti kuo aukštesnę vietą. Atvirai pasakius, mane labai nustebino vyrų nusiteikimas. Nebuvo nei gynybos, nei puolimo. Mes prasisukome tuo, kad yra aukštas kai kurių žaidėjų meistriškumas, o kitas dalykas – sėkmės faktorius. Nebūna taip, jog visą gyvenimą seksis. Tokie dalykai šiandien labai krito į akis iš neigiamos pusės. Komanda dabar paskutiniu metu ėjo į priekį, tos pergalės, aišku, buvo pagerinta gynyba, atsirado geresnis tarpusavio ryšys, bet akiai gražaus žaidimo nebuvo.
Svarbiausia, jog buvo iškovotos pergalės. Rungtynės su Vokietija, galiu pasakyti, mane savotiškai nuvylė prieš atkrintamąsias varžybas. Dabar nuo atkrintamųjų varžybų prasidės visas tas įdomumas ir ties tuo etapu turi pasiekti formos piką. Tas truputį neramina. Aišku, laimėjome, nes buvome stipresni, tą reikia pripažinti, gal buvo tos sėkmės, padėjo kai kurių žaidėjų individualus atletiškumas. Bet žaidimo nebuvo nei puolime, nei gynyboje.
Galiu pasakyti, jog šios rungtynės mane nuvylė. Prieš atkrintamąsias žaidimo kreivė kaip tik turėtų eiti aukštyn, mes turėtume žaisti geriau. Mes esame nauja komanda, naujas kolektyvas. Negalime leisti sau atsipalaiduoti. Nesame tokie stiprūs, jog kai ateis laikas, mes parodysime (jėgą)“, – optimizmu tryško Brazys.
Specialistas su tinklalapiu „BasketNews.lt“ pasidalijo savo mintimis apie taikytą gynybą prieš Vokietijos žvaigždę Dennisą Schroderį, rinktinės vedlį Mantą Kalnietį, geriausią mačą su vokiečiais sužaidusį Donatą Motiejūną, blankiai atrodantį Joną Mačiulį ir bendravimą su nacionalinės komandos trenerių štabe dirbančiu sūnumi Mindaugu Braziu.
Apie gynybą prieš Schroderį: „Šitas klausimas man yra labai įdomus. Nemačiau jokių didelių pastangų, noro, ar kad stengtusi vienas kitam padėti. Schroderis ėjo kaip per vandenį, darė tą, ką norėjo. Buvo net keista, jog tokio lygio rungtynėse, žinant tai, kaip jis žaidžia, jam buvo suteikta tokia laisvė. Stebint iš šalies, lietuviai atrodė nenusiteikę žaisti, kažkaip keistai.
Dirba trenerių brigada ir yra visokių variantų, kaip jį stabdyti, bet jis darė, ką norėjo. Aš nežinau, ką treneriai buvo sugalvoję. Galbūt buvo planas leisti jam žaisti, kadangi vienas žaidėjas nelaimės prieš kitą komandą, neįmes 80 taškų. Tad gal jam buvo leista žaisti, įmes jis, kiek įmes, o kitus uždengti. Yra visokių trenerių ir yra visokių sistemų. Tiesiog nesimatė didelių pastangų ir nesinorėtų, jog daugiau tokių dalykų būtų. Mes pagerinome gynybą, praleidžiame mažiau taškų. Tas – labai gerai.
Šiandien pirmoje pusėje praleidžiame vėl beveik 50 taškų, be jokių emocijų, be jokio noro, be jokio užsidegimo, o rungtynės, iš tikrųjų, buvo labai svarbios. Kažkaip keista. Mūsų jaunai komandai labai sunkios psichologiškai buvo antros rungtynės su Izraeliu, jautėsi įtampa tiek tarp žaidėjų, tiek tarp trenerių. Kai laimėjome kelias rungtynes, atsirado atsipalaidavimas, kurio negalime sau leisti. Treneriai tą dalyką supranta ir turi įkalti žaidėjams į galvą, kad čia ne tas laikas, kai galima atsipalaiduoti, neįvertinti varžovų. Asmeniškai sunerimau, o norisi, jog komanda eitų toliau.“
Apie Kalniečio žaidimą: „Mantas žaidžia tokiomis bangomis. Daug kalbama, jog norėtųsi, kad komanda žaistų greitai, gražiai. Visa tai priklauso nuo trenerio ir sudėties, kurią jis turi. Po Luko Lekavičiaus netekties Mantas liko vienintelis įžaidėjas.
Kai Lukas būdavo aikštėje, žaidimas tapdavo greitesnis, gyvesnis ir mes galėjome žaisti kitokį krepšinį. Dabar jeigu pradėsime žaisti atvirą krepšinį, mesti, bėgti, Mantas neištemps ir mums bus problemų. Galima kalbėti, jog Adas Juškevičius gerai įsijungia, dalį laiko pavaduoja Marius Grigonis. Aišku, Mantui yra sunku ir jis tų bangų neišvengs, nes ant jo pečių yra didžiulis krūvis. Būna geresnių momentų, bet būna ir blogesnių. Kartais mes gėrimės Manto žaidimu, o kartais griebiamės už galvos. Čia yra natūralus dalykas (juokiasi). Kai daug laiko praleidi aikštelėje, nuo nuovargio pasipila klaidos. Bet šiaip Kalnietis tvarkosi daugmaž neblogai.“
Apie sėkmingas Donato Motiejūno rungtynes: „Taip sužaisti Donatui buvo svarbu. Mes visi laukiame ir žiūrime į jį, galima sakyti, kaip per padidinamąjį stiklą. Dar prieš jam atvažiuojant, ta kartelė buvo aukštai iškelta ir mes tikimės, kad jis sužais vos ne Jono Valančiūno lygyje. Šiai dienai jis dar to nerodo, o mes tikimės ir laukiame. Šiandien matėsi padarytas žingsnis į priekį. Dabar laukia labai rimtos rungtynės ir tikiuosi dar didesnio jo indėlio.
Nereikėtų jo statyti į centro poziciją, nes mes ir taip tų sunkiųjų krašto puolėjų neturime. Artūras Gudaitis šiandien nesužaidė pagal savo galimybes, nežinau, dėl įvairių priežasčių. Bet čia tik vienos rungtynes. Pažiūrėkite, kaip jis gerai atrodė su kitomis komandomis ir jis tikrai eina į priekį, labai daug padeda, išskyrus šios dienos rungtynes.
Jeigu mes į tą poziciją dar pastumsime Motiejūną, mes išvis liekame be ketvirtos pozicijos žaidėjų. Mus ir taip toje pozicijoje gelbėja Mindaugas Kuzminskas ar kas kitas, pastumtas į tą vietą. Kiek Donatą bandydavo statyti centru, gaudavosi problemos gynyboje, o puolime irgi nesijautė kaip savas. Mano nuomone, jis žaidžia šiai dienai ten, kur turi žaisti.“
Apie Adą Juškevičių: „Pažįstu Adą iš anksčiau ir žinau, jog jis yra iš tokių žmonių, kuris tikrai neišsigąs mesti lemiamu metu. Jis gali pramesti, bet ne dėl to, kad išsigąs ar psichologiškai nebus pasiruošęs. Adas – visada tokiems dalykams pasirengęs, pas jį nervų sistema tuo klausimu dirba labai gerai.“
Apie atsarginių žaidėjų suolelį indėlį: „Labai gerai. Savotiškai laukiau, kada išaus Marius Grigonis. Pagal charakterį jis yra drąsus vyras. Dabar laukiau, kada jis pramuš psichologiškai. Marius po truputį atsigauna, įeina į tą normalų ritmą ir tas džiugina. Atsarginių žaidėjų suolelis savotiškai nustebina ne tik mane, bet daugumą. Kai žaidėjai taip drąsiai įeina nuo suolo ir daro rezultatą, kartais net geresnį nei startinis penketas, tai yra siurprizas ne tik varžovams, bet ir trenerių štabui.
Mes turime ganą ilgą atsarginių žaidėjų suolelį, bet kad jis bus toks ilgas, manau, nesitikėjo net treneriai. Kadangi rungtynių maratonas yra ilgas, tas suolelis anksčiau ar vėliau lemia daug. Tai – didžiulis mūsų pliusas, kad žaidėjai nebijo imtis atsakomybės ir varžovams nuo to tik blogiau.“
Apie stringantį Joną Mačiulį: „Kad Jonas išsaus, tuo net neabejoju. Jis matęs ir šilto, ir šalto. Jonas – patyręs karys, tai jo valanda tikrai išmuš ir padarys savo. Jeigu jis matys, kad sunku, Jonas tikrai imsis ant savęs. Mačiulis yra sportiškai piktas. Krepšininkams norėčiau palinkėti va tokio charakterio.“
Apie rinktinės rezervą: „Tobulėjimui nėra ribų. Iki šių rungtynių mes gynyboje daugmaž buvome pradėję žaisti geriau, bet dabar vėl buvo skylių. Bet šiandien gal buvo išimtis, tikiuosi taip ir bus. Po gerų spurtų mes papuolame į duobę, atsiranda tokios neleistinos klaidos. Žaidžiant su rimtomis komandomis atkrintamosiose varžybose, jos tokių bangų gali neatleisti. Komandos susižaidime dar nėra laisvumo, tokio tarpusavio supratimo. Jie kartais atrodo susikaustę, nenusiteikę. Gero bendro vaizdo dar nėra. Svarbiausia yra rezultatas.“
Apie sūnų Mindaugą Brazį trenerių štabe: „Atvirai pasakius, nebendraujame. Jie turi daug darbų, tad pabendrausime po čempionato. Pabendravau, kai grįžo iš Prancūzijos, o dabar pasišnekėsime, kai grįš iš čempionato. Tikrai nesiruošiu lįsti į jų tą virtuvę. Jie dabar yra užsiėmę žmonės, yra įtampoje. Jeigu norės, pats paskambins, šiuo momentu nėra reikalo.
Aišku, mes šiaip pasišnekame daug, būna ir klausimų, bet šiuo atveju ne. Žinau jo charakterį ir dabar neskambins. Kai viskas baigsis, susėsime, pasišnekėsime, gal kažką daugiau papasakos. Bus tikrai apie ką pašnekėti.“
Paremkite BasketNews ir mes atsidėkosime dar geresniu turiniu.