- Lietuvos moterų rinktinė ketvirtą kartą istorijoje ir antrą iš eilės praleis Europos čempionatą
- Treneris Mantas Šernius tai vadina „nokautu“
- Kitas čempionatas, kuriame lietuvės galės dalyvauti, vyks tik 2021 metais
- Praėjusią vasarą visoms trims Lietuvos jaunimo rinktinėms buvo per aukštas ir Europos čempionato A diviziono barjeras
Nuo tada, kai 1997 metais Lietuvos moterų rinktinė Vengrijoje pasidabino Europos pirmenybių auksu, šalies krepšininkės medalių tarptautinėje arenoje nebematė. Nuo tų auksinių laikų praėjo daugiau nei 20 metų, o šiandien padėtis Lietuvos moterų krepšinyje pasikeitusi dramatiškai.
Vasario 14-ąją paaiškėjo, kad moterų rinktinės vėl nebus Europos čempionate. Tai jau antrasis kartas iš eilės, kuomet reprezentacinė šalies ekipa nesugebėjo prasibrauti net į Senojo žemyno grupių etapą.
„Mūsų moterų krepšinio dabartis yra niūri. Tai yra faktas. Akivaizdus faktas“, – pripažįsta Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) moterų krepšinio projektų vadovė ir 1997-ųjų Europos čempionė Lina Brazdeikytė.
Tai jau ketvirtasis kartas per atkurtos šalies istoriją, kuomet Lietuvos krepšininkės lieka už Europos pirmenybių borto. Pirmasis kartas buvo 1993-iais, vėliau – 2003-iais bei 2017-ais metais.
Į pastarąjį čempionatą lietuves nuvesti mėgino tuometinis Marijampolės „Sūduvos“ specialistas Rimvydas Samulėnas, tačiau trumpa kauniečio stratego karjera rinktinėje buvo palydėta fiasko ir kritikos banga.
Dabar pagrindinio ir vienintelio tikslo įgyvendinti nepavyko ir į rinktinę grįžusiam Mantui Šerniui. Tiesa, pastarojo barjerais buvo ne 63-ia FIBA reitinguojama Slovėnija ir Latvija (26), o vengrės (50) ir rusės (11).
„Smūgis? Tokį jau buvome gavę, tiesiai į paširdžius. Dabar turime nokautą, – situaciją moterų krepšinyje tinklalapiui „BasketNews.lt“ vertino Šernius. – Labai apmaudu, bet reikia pripažinti, kad patekome į mūsų lygiui pernelyg konkurencingą grupę. Buvo Rusija, kuri visada yra labai stipri, vengrų moterų krepšinis apskritai yra pakilime, turintis komandą Eurolygoje. Kovėmės su žaidėjomis, kurios buvo grūdintos aukšto lygio kovose.“
Dar vienas fiasko Lietuvos moterų rinktinę nustūmė į tikrą duobę, ir jeigu po pernykštės katastrofos LKF galėjo koncentruotis į šių metų kovas, tai dabar dairytis net nėra kur.
Lietuvės tikrai praleis šių metų pasaulio čempionatą ir nedalyvaus 2019-ųjų Senojo žemyno pirmenybėse. Kitas Europos čempionatas, į kurį galės patekti lietuvės, dabar vyks tik 2021 metais, o planetos pirmenybės – 2022-aisiais.
Kamilė Nacickaitė (28 m.), Gintarė Petronytė (28) ir Eglė Šulčiūtė (32) šiuo metu yra bene garsiausios šalies krepšininkės. Pirmosios dvi jau dabar išgyvena savo karjerų pikus, o rinktinės senbuvė Šulčiūtė vargu ar būdama 35-erių dar gins rinktinės spalvas.
Moterų krepšinis – aklavietėje? Panašu, kad taip, mat ateitis taip pat nerodo jokių ženklų, kad netrukus turėtume sulaukti džiugių naujienų.
Pastaroji vasara moterų krepšiniui katastrofiška buvo dar ir dėl to, kad visoms trims Lietuvos jaunimo rinktinėms buvo per aukštas Europos čempionato A diviziono barjeras.
Į gerokai žemesnio lygio B divizionus nugarmėjo prastai pasirodžiusios aštuoniolikmečių ir dvidešimtmečių rinktinės – artimiausia nacionalinės rinktinės pamaina. 16-mečių rinktinė taip pat liko viena paskutiniųjų, tačiau A divizione išliko tik todėl, kad Lietuva šįmet šį čempionatą pati organizuos, todėl mūsiškės automatiškai dalyvaus šeimininkių teisėmis.
Sunku pasakyti, ar Lietuvos moterų krepšinis yra matęs slogesnes tendencijas, tačiau ši – negailestinga. Kodėl blizgančios vyrų sistemos fone moterų krepšinis atrodo taip skurdžiai?
Lietuvos krepšinio užkulisiuose jau kalbama, kad vadovų kabinetuose prasidėjo ginčai dėl šios katastrofiškos situacijos. Tiesa, kol kas vieningos nuomonės nerandama.
Beveik du dešimtmečius Lietuvos moterų krepšinio lygai (LMKL) vadovaujanti direktorė Audra Ginelevičienė pastebi, kad laikui einant, sporto mokyklose krepšinį žaidžiančių merginų akivaizdžiai sumažėjo, o tai – akivaizdi žaizda ir moterų rinktinei.
„10-17 metų amžiaus grupėje sportuojančių vaikinų komandų Lietuvoje yra apie 375, o merginų – maždaug 73. Jau jauname amžiuje atrankos ir visiškos konkurencijos nebuvimas labai stipriai atsiliepia siekiant išugdyti krepšininkes atstovavimui LMKL klubams bei atrankoje į įvairaus amžiaus Lietuvos rinktines“, – pasakoja Ginelevičienė.
LMKL direktorė regi šios problemos sprendimo būdą. Nuo 2009 Lietuvoje buvo pradėti steigti merginų krepšinio centrai, kuriuose LKF remiamos merginos turėjo sąlygas kartu gyventi, mokytis ir bent dukart per dieną treniruotis.
Tokio centro veikla prasidėjo Marijampolėje, tačiau nepateisinus vilčių, jau po metų jis buvo iškeltas į Kauną. Vėliau analogiškas centras atsirado ir Vilniuje. Visgi galiausiai LKF neįžvelgė tokio centro veiklos efektyvumo ir jo veiklą 2015-aisiais nutraukė.
Priežastys tokiam sprendimui matomos juodu ant balto. Per šešerius metus į nacionalinę ekipą neprasimušė nė viena šio centro auklėtinė, o iš 16 merginų, kurios 2009-2010 metų sezone dirbo Marijampolėje, vos 4 šiuo metu apskritai dar rungtyniauja profesionaliai.
„Aš manau atvirkščiai – tokių centrų reikia. Panaikinus juos, LMKL klubai pradėjo tiesiog dusti nuo vietinių žaidėjų stygiaus. Sunaikinus šią rengimo sistemą, LKF sukūrė „U15 kartos“ projektą. Jis tęsiasi ketverius metus, tačiau iš jo LMKL dabar žaidžia tik 3-5 žaidėjos, vidutiniškai praleisdamos aikštelėje po 2-3 minutes“, – piktinosi Ginelevičienė.
Šalies sporto mokyklose dramatiškai mažėja sportuojančių merginų bei trenerių skaičius. Pavyzdžiui, Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) U16 merginų grupėje trijuose divizionuose iš viso žaidžia 19 komandų, o analogiškame vaikinų čempionate – 41.
Praėjusią vasarą šešiolikmečių merginų rinktinės treneris Tadas Stankevičius, rinkdamasis kandidates į stovyklą, turėjo rinktis iš mažiau nei 100 tokio amžiaus mergaičių. Apie stipriai mažėjantį krepšinio populiarumą tarp merginų kalba ir nacionalinės moterų rinktinės treneris Šernius.
„Aš taip pat esu už tokius centrus, tačiau kas iš to, jei į jį nėra atrankos? Nematome didelio pasirinkimo. Kiek iš buvusio centro merginų jau žaidė moterų rinktinėje? Natūralu, kad esant tokiai situacijai, reikalai savaime nepajudės. Tokia šiuo metu yra mūsų šalies strategija – mažinti išlaidas moterų krepšinio vystymui. Lietuvos klubai yra žiauriai nukritę, moterų krepšinio populiarumas mažėja.
Ankstesniais laikais Vilniaus TEO turėjo trečią biudžetą tarp sporto komandų Lietuvoje – po Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“. Dabar situacija tokia, kad turtingiausia šalies moterų komanda nepatektų net tarp 10 daugiausiai turinčių Lietuvos sporto klubų. Aplenktų net kai kurios NKL komandos“ – kalbėjo Šernius.
Apie tai, kad moterų krepšinio problema pastebima visoje šalyje, kalba ir LKF atstovė Brazdeikytė.
„Suprantate, LKF galimybės iš esmės keisti situaciją dėl sportuojančių merginų skaičiaus yra labai ribotos. Sporto mokyklos nėra pavaldžios federacijai. Reikia dirbti ir sporto skyriams savivaldybėse, švietimo sekcijai… Šiai dienai krepšininkės statusas mūsų šalyje apskritai yra labai slidus. Jei mergina nutaria siekti aukščiausių rezultatų, tai tokias sąlygas jai rasti sunku.
Jei vyrų krepšinyje viskas tvarkoje, tai galime sieti su „Žalgiriu“: berniukai važiuoja ant šios komandos rezultatų, jie nori tokiais būti. Merginos tokių pavyzdžių pas mus nemato, taip pat neturi suderinamumo su mokslais, koks jis yra užsienyje. Perspektyvų merginos nemato, todėl renkasi mokslus“, – kalbėjo Brazdeikytė.
Populiarumas – kritinis
Lietuvoje moterų krepšinis savo populiarumą prarado jau seniai, o iš laikų, kuomet tuometinių Vilniaus „Telekomo“ arba vėliau TEO rungtynes stebėdavo tūkstantinės auditorijos, liko tik prisiminimas.
Ką turime šiandien? Nė vienos komandos ne tik moterų Eurolygoje, bet ir Europos taurės ar kituose FIBA turnyruose. LMKL pirmenybėse šiuo metu lyderiauja Marijampolės „Sūduva“, tačiau pasak oficialios statistikos, jos namų rungtynes vidutiniškai stebi viso labo po 163 sirgalius. Ir tai yra gausiausiai lankoma šalies moterų komanda.
„Dabar aktyviai dirbame su keturiolikmetėmis mergaitėmis, dažnai paklausiu apie jų tikslus, – prisiminė LKF besidarbuojanti Brazdeikytė. – Niekas nepasakė, kad nori rungtyniauti „Sūduvoje“, „Sirenose“, „Fortūnoje“. Sako: „Jei būsiu gera, noriu žaisti užsienyje, galbūt universitete JAV.“ Lietuvoje niekas nemato tikslo. Tokie dalykai skamba nelabai gražiai.“
Neatsiejama moterų krepšinio problema – tarptautinės patirties trūkumas. Nė vienas iš Lietuvos klubų pastaraisiais metais nebuvo rimtai pasiruošęs atstovauti Lietuvai europiniame turnyre.
Per pastaruosius ketverius metus mėgino tik Kauno rajono „Hoptrans-Sirenos“, o tuometinės Lino Šalkaus kariaunos žygiai baigėsi fiasko.
„Maži LMKL klubų biudžetai ir labai didelis Lietuvos žaidėjų stygius užkerta kelią LMKL klubams siekti dar didesnio meistriškumo oficialiose FIBA Europos taurės ar Eurolygos varžybose. Beje, jei FIBA Europos taurės varžybose vyrų klubams padengiami kelionių ir teisėjavimo kaštai bei mokama už patekimą į kitą etapą, laukia dideli priziniai fondai, tai moterų krepšinyje absoliučiai visas išlaidas (kelionių, teisėjavimo, komandų priėmimo kaštai) klubai dengiasi patys“, – pasakojo Ginelevičienė.
Tiesa, tinklalapio „BasketNews.lt“ žiniomis, vyrų FIBA Europos taurėje finansinės tendencijos nesikeičia nuo moterų varžybų. Pavyzdžiui, šįmet šiame fronte besivaržęs Kėdainių „Nevėžis“ pats dengė ne tik savo kelionių išlaidas, bet ir mokesčius teisėjams namų rungtynėse. Maža to, jokių papildomų finansinių injekcijų FIBA Europos taurės komandos už patekimą į kitą etapą negauna.
Faktas vienas – LMKL pirmenybės krepšinio sirgaliams Lietuvoje nekelia didelio susidomėjimo, o virimas savo sultyse gerų rezultatų nežada.
Tačiau kodėl moterų krepšinis Lietuvoje neatrodo taip patraukliai?
LMKL sudrebins permainos?
Krepšinio federacijos atstovai nebeslepia nepasitenkinimo pastarųjų metų LMKL veikla. Kalbama, kad netrukus šio čempionato veiklą organizuoti gali imtis pati federacija, o kitu atveju – netgi LKL vadovybė.
„LKF žengia žingsnius, kad ta situacija būtų taisoma. Turime nemažai priešininkų, kurie nusistatę prieš mūsų pakeitimus, bet akivaizdu, kad po mūsų veiksmų tų nusistačiusiųjų nebeliks. Pakeitimai yra būtini ir taškas.
Visi žingsniai jau dėliojami. Kol kas viskas tik ant popieriaus, turime išgryninti geriausią viziją. Sutinku, kad dalį Lietuvos moterų krepšinio problemų galima sieti ir su LMKL veikla“, – „BasketNews.lt“ pasakojo LKF atstovaujanti Brazdeikytė.
Abejones dėl LMKL veiklos išreiškė ir Šernius.
„Man skaudu matyti tokią situaciją, bet žinojau, kur einu, žinojau visą situaciją. Norisi padėti, norisi prisidėti, priimti idėjų, bet kolektyve, kuriame susikalbėti sunku, tai labai komplikuota. Smagu, dabar sklando gandai, jog prie LMKL gali prisiliesti tvarkinga LKL ranka. Yra daug nuomonių. Jei LKF bando, turi idėjų, tai su moterų lyga sunku susikalbėti ir tai paversti realybe“, – Brazdeikytės mintį tarsi pratęsė Šernius.
LMKL čempionatui vadovaujančiai Ginelevičienei federacijos abejonės jos vadovavimu nėra naujiena. Ji dalyvavo LKF Vykdomojo komiteto posėdyje vasario viduryje, kur buvo nuspręsta šiai duoti laiko iki kovo 13-osios, kuomet dar viename VK narių susitikime Ginelevičienė turės pristatyti savo viziją, kaip toliau tęsti LMKL veiklą.
Tiesa, į Lietuvos moterų krepšinio problemas LMKL direktorė žvelgia kitu kampu ir kaltų ieško kitur.
„Žvelgiant į vyrų krepšinį, keista, kad moterų srityje nevykdoma LKF strategijos dalis – krepšinio piramidė. Žemesnėje „Akvilės“ lygoje žaidžia 13 komandų, nė viena komanda niekada nekėlė uždavinio žaisti LMKL.
Pastaraisiais metais daug klausimų kėlė Lietuvos rinktinių trenerių skyrimo sistema. LKF Vykdomojo komiteto daugumą sudaro samdomi LKF sekretoriato darbuotojai, todėl daugelyje klausimų ir ypač trenerių skirstyme yra labai daug asmeniškumų.
Iš pažiūros perspektyvusis treneris Mantas Šernius buvo pristatinėjamas kaip moterų krepšinio flagmanas, kuris pastaraisiais metais ves Lietuvos rinktinę į aukštumas, skirstys jaunimo rinktinių trenerius bei atsakys už rezultatą“, – aiškino Ginelevičienė.
Lietuvos krepšinyje – itin kontrastingas vaizdas. Kol vyrų sektorius blizga, dygsta vis nauji talentai, moterų kiemas dega atvira liepsna. O kol tai vyksta, merginų treniruočių grupės ir toliau tuštėja.
Patinka, ką darome? Paremkite mus tapdami BN+ nariais.