Nuotr.: FIBA, Fotodiena.lt/J.Elinskas, Scanpix – SIPA
Nuotr. FIBA, Fotodiena.lt/J.Elinskas, Scanpix – SIPA

Žinia apie Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerių rokiruotes lemiamų sezono kovų įkarštyje Lietuvos krepšinio padangėje buvo tikra bomba. Tokių mūsų šalyje, o ir apskritai sporto pasaulyje, daug nebūna.

Analogijų, kai dar nesibaigus sezonui klube paskiriamas kitų metų treneris netrūksta, tačiau retas atvejis, kai taip nutinka komandoje, vis dar kovojančioje dėl aukštų rezultatų. Tokiu neabejotinai būtų laikomas iškovotas „Betsafe-LKL“ trofėjus, o šiose batalijose „Lietuvos rytui“ dar niekas neprarasta.

Vis dėlto net ir sėkmės atveju Vilniuje Kurtinaičio likimas veikiausiai nepasikeis – tinklalapio „BasketNews.lt“ žiniomis, kaunietis net ir parbloškęs „Žalgirį“ antrą kartą išgyventų tokią ironišką padėtį, tapus nereikalingu net ir iškovojus titulą.

Ar tokia situacija „Lietuvos rytui“ prideda optimizmo LKL finale kimbant į atlapus Eurolygos klubui? Tikriausiai, ne.

Tiesa, jei panašių atvejų tarp trenerių prisiminti sunku, tai žaidėjų rinkoje tokia migracija sezonui dar net nepasibaigus yra įprastas reiškinys.

Toli pavyzdžių žvalgytis nereikia. Tinklalapio „BasketNews.lt“ žiniomis Vokietijoje žaidžiantis Thomasas Walkupas jau žino, kad kitą sezoną jis rungtyniaus būtent Kaune, o lygiai taip pat susitarimą su „Barcelona“ neoficialiai pasiekęs yra ir Kevinas Pangosas.

Taip pat ir praėjusį sezoną „Žalgiryje“ rungtyniavęs Leo Westermannas dar gerokai iki vasaros pradžios žinojo, kad jo karjera bus pratęsta Maskvos CSKA klube.

Tokia situacija Europoje yra normali, mat pirmieji visuomet renkasi didesnes galimybes pasiūlyti galintys klubai, o stebimiausiose eilėse ant prekystalio atsiduria atsiskleidusios žvaigždės.

Kita vertus, tai yra visai kitokia praktika nei ta, kuri vyrauja NBA, kadangi anapus Atlanto žaidžiančių žaidėjų perėjimus įrėmina griežtos taisyklės. Pavyzdžiui, daug ką sako faktas, jog pagal taisykles, klubai oficialiai net negali kontaktuoti su laisvaisiais agentais iki liepos 1-osios.

Nuotr. Fotodiena.lt/J.Elinskas

Buvęs ilgametis Maskvos CSKA gynėjas Aaronas Jacksonas puikiai žino skirtumus tarp NBA ir Europos, o nuomonę savo socialinio tinklo paskyroje griežtai išreiškė dar praėjusią vasarą, rėžęs, kad Europoje žaidėjų perėjimai tarp klubų yra vienas didelis nesusipratimas.

„Žaidėjai pasirašo sutartis ir sezono metu, nėra jokių nustatytų datų. Agentai tiesiog ateina pas tave su skirtingais pasiūlymais. Susikaupti ir koncentruotis žaidimui labai sunku, kai girdi tiek gandų.

Čia nėra NBA, kur tu gali nereaguoti ir to nekomentuoti, kol neatėjo liepos 1-oji. Jei Europoje yra gandų, jie gali realizuotis. Gali pasirašyti kontraktą ir vis dar žaisti senoje komandoje likusią sezono dalį. Europoje mes turime savo agentus, tačiau jie turi ryšių su komandomis ir ten stato savo žaidėjus“, – tuomet dėstė Jacksonas.

Ir prie tokios tendencijos nepratusių žaidėjų nepasitenkinimas yra pagrįstas, kadangi šiuo atveju krepšininkas signalus apie savo likimą gali gauti dar sezono metu. Pavyzdžiui, CSKA susitarimas su buvusiu žalgiriečiu Westermannu blogas naujienas reiškė pačiam Jacksonui.

Analogiška situacija šiuo metu matoma Milane. Dar vieną fiasko Eurolygoje patyręs „AX Armani Exchange“ klubas jau kurį laiką pradėjo geidžiamų atletų medžioklę, o jų pirkinių krepšyje dabar yra ne vienas gerai žinomas vardas.

Pavyzdžiui apie tai, kad madų sostinėje kitą sezoną žais italas Amadeo Della Valle bei gynėjas Mike’as Jamesas buvo žinoma dar prieš pusantro mėnesio. Visai netrukus paaiškėjo ir analogiškas Malagos „Unicaja“ gynėjo Nemanja Nedovičiaus likimas.

Ką tai reiškia? Ne vienas Milano klubo žaidėjas dabar žino, kad jiems netrukus teks sukti galvas dėl naujos karjeros stotelės, nors Italijoje kaip tik dabar vyksta finalo serija. Tinklalapio „BasketNews.lt“ žiniomis, atskriejus žinioms apie būsimus naujokus, „AX Armani Exchange“ klube nepasitenkinimą tuo pareiškė Andrew Goudelockas.

Andrew Goudelockas (kairėje)
Andrew Goudelockas (kairėje)
Nuotr. LaPresse – Scanpix

Kaip tokia situacija išsivysto?

„Yra taisyklės, pagal kurias žaidėjas negali turėti dvigubo kontrakto. Kita vertus, nuo senų laikų yra praktika, kad tie einami žaidėjai dar sezono metu pradeda bendrauti su agentais ir klubais, tada gali būti pasiektas žodinis susitarimas, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ pasakojo krepšinio agentas Marius Rutkauskas. – Tai labai aktualu tiems žaidėjams, kurių visi nori, visi juos medžioja. Taip pat žinau, kad dabar tai nutiko su Della Valle, susitarę yra ir Nedovičius su Jamesu. Bet tu niekada nesužinosi, kaip konkrečiai jie susitarę.“

Turtingųjų Eurolygos žvėrių taikiniu šią vasarą neabejotinai vėl taps Eurolygą nustebinęs „Žalgiris“. Tiesa, kasmet konkuruoti su tokiais atvejais turintis Kauno ekipos generalinis direktorius Paulius Motiejūnas šią praktiką žaidėjų rinkoje regi kaip normą.

Vis tik jis pasigenda kito akcento.

„Mano nuomone, toks jau yra gyvenimas, tai jau tapo normalu. Manau, kad trūksta tik NBA principo, esu įsitikinęs, kad klubai galėtų atsiklausti, ar tu gali su kažkuo vesti derybas, ar ne. Tarp žaidėjų tokie judėjimai dabar yra normalu, tačiau aš pasigendu bendradarbiavimo būtent tarp klubų“, – „BasketNews.lt“ pasakojo Motiejūnas.

„Žalgirio“ vadovas su iššūkiais savo gretose išlaikyti žaidėjus susiduria kone kiekvieną sezoną. Tokia situacija yra logiška, mat „Žalgiris“ disponuoja antru mažiausiu biudžetu Eurolygoje, o žibantį legionierių tokiam klubui išlaikyti būna kone misija neįmanoma.

Tokia situacija pažįstama ir krepšininkų interesams atstovaujančiam Rutkauskui. Jis pripažino žinantis ne vieną atvejį, kai naujienos apie jo ginamo klubo pirkinius gerokai išmuša iš vėžių.

„Aišku, kad tokių variantų yra buvę ir tarp mūsų klientų, ir tarp mano draugų. Mantas Kalnietis jau anksčiau girdėjo, kad greta jo į Milaną plaukia žaidėjai. Na, bet realybė komandoje yra tokia, tu gauni žiaurius pinigus ir turi susitaikyti su tuo, ką gali kontroliuoti. Esi samdomas ir turi atlikti tuos darbus, už kuriuos esi samdomas. Gali būti nepatenkintas kiek tik nori, bet tai situacijos nekeis.

Manau, kad netolimoje ateityje kažkas turėtų kažkiek reguliuotis ir keistis. Gandų neužsakysi, gali kalbėti daug, bet tu neturi kaip įrodyti, kad jie jau susitarę.

Manau, sutarčių pasirašymai turėtų būti reguliuojami. Situaciją teoriškai galima sulyginti su JAV, bet Eurolyga šiuo klausimu nebus NBA, kadangi šios organizacijos komandos yra tarsi po vienu stogu, kai Eurolygos klubai sezonus baigia kas sau, skirtingomis dienomis.

Dabar, tarkime, Italijoje sezonas baigsis penkiomis dienomis vėliau nei Vokietijoje. Ką tai reiškia? Kad vienos šalies komandos gali kalbėtis anksčiau nei kitos? NBA yra uždara lyga, turi savo reglamentą, o dabar savo taisykles turi kiekviena šalis. Gandai dėl perėjimų Europoje sezono metu, manau, buvo, yra ir bus“, – tikino Rutkauskas.

Paulius Motiejūnas ir Leo Westermannas
Paulius Motiejūnas ir Leo Westermannas
Nuotr. Fotodiena.lt/J.Elinskas

Goudelocko pavyzdys Milane įrodė, kad krepšininkų atstovaujamų klubų politika viliojant žaidėjus yra itin svarbi, o kontrakto stabilumas gali turėti reikšmės ir rezultatams ant parketo.

„Gal dabar jau ne taip svarbu, būti pirmiems ar ketvirtiems?“ – po naujienų apie „Lietuvos ryto“ susitarimą su Dainiumi Adomaičiu žurnalistams pasakojo Kurtinaitis.

Be abejo, savo likimą jau žinantis Kurtinaitis šiuos žodžius ištarė sarkastiškai, o trenerio profesionalumas ir atsidavimas komandai tokioje situacijoje klausimų nekelia.

Klausimų analogiškose situacijose kelti neturėtų ir krepšininkai, įsitikinęs „Žalgirio“ sudėties architektas Motiejūnas.

„Na, čia yra dvi medalio pusės. Viena, kad žaidėjas yra profesionalas ir savo darbui atsiduoda maksimaliai. Aišku, kita yra psichologinė būsena, kai nori ar ne, bet galvoji apie ateitį. Visgi manau, kad žaidėjas turi būti pasiruošęs eiti žaisti ir jausti pareigą savo klubui, pernelyg apie kitus dalykus negalvojant“, – argumentavo Motiejūnas.

Komentarai:
GTR
Na, kas gi kitas jei ne Basketnews tą informaciją pirmi pasklaidė? Gal derėjo patylėti ir nebūtų tokios situacijos?
2018-06-10
+2
Atsakyti
Nieko cia nebus, nes aplamai Europos krepsinyje nera kazkokio vizijos, strategijos vystant krepsini, neskaitant pastoviu funkcionieriu pastangu itikti kas kisa pinigus i krepsinio projektus, viskas apie ju norus ir sukasi, koks ten skirtumas, ar kokia politine kryptis finansuoja, ar kazkieno brangus hobis reikia sitiems itikti, o ne kurti krepsini.

Teko gal tik vokieciu klubu atstovus girdeti snekant, kad nesuvokia kaip kokia cska leidzia x10 daugiau nei uzdirba, turbut vokieciai blaiviau masto, JAV aplamai pirma pagalvojo ir susideliojo viska.
2018-06-10
-18
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.