Su pertraukomis ketverius metus Lenkijoje treneriu dirbęs Mindaugas Budzinauskas gerokai susimąsto paklaustas apie ketvirtadienio rungtynes Gdanske.
Būtent šiame Lenkijos uostamiestyje rytoj Lietuvos rinktinė susigrums su krepšininkais, kurie 44-erių specialistui iš Lietuvos yra žinomi kaip nulupti. Treneris vengia konkretaus atsakymo į tiesų klausimą, ar lenkai gali įkąsti lietuviams. „Lygių skirtumas juk akivaizdus“, – neslepia jis.
Strategui taip pat gerai žinomas ir Lenkijos krepšinis. 2015-2017 metais Budzinauskas sėkmingai darbavosi Gdansko Starogardo „Polpharma“, vėliau persikėlė į Ščecino „Wilki Morskie“ ekipą, kurią šį sezoną nuvedė iki Lenkijos pirmenybių ketvirtfinalio.
Budzinauskas Lenkijoje – gerą vardą užsitarnavęs treneris.
Pavyzdžiui, pradėdamas treniruoti „Polpharma“ komandą, Budzinauskas atvyko kaip į klubą, kuris iki tol buvo vienas Lenkijos lygos autsaiderių. Pomeranijos kraštą Budzinauskas paliko „Polpharma“ pavertęs komanda, kuri dabar kaunasi dėl pozicijų atkrintamosiose.
Pomaranijos kraštas Lenkijoje yra išskirtinis tuo, jog krepšinis ten populiaresnis nei bet kur kitur Lenkijoje. Iškalbingas įvertinimas – Budzinauskas prieš metus buvo pripažintas geriausiu šio krašto treneriu.
Per eilę metų kaunietis specialistas jau spėjo suprasti lenkų mentalitetą ir šalies krepšinio sistemą, kuriai, kaip dabar tinklalapiui „BasketNews.lt“ pasakojo pats Budzinauskas, dar yra kur stiebtis.
„Lenkai labai tikisi sukovoti, neaišku, kiek jiems tai pavyks. Patys matėte, kaip ta komanda buvo sutraiškyta Klaipėdoje“, – pasakojo Budzinauskas.
Apie Lenkijos rinktinę, šios šalies krepšinį, problemas ir viltis Budzinauskas papasakojo tinklalapiui „BasketNews.lt“.
– Treneri, ar galima teigti, kad Lenkijos krepšinis turi savo stilių?
– Konkretaus ir tipinio lenkiško krepšinio stiliaus nėra. Daugiausiai įtakos šalies krepšiniui turi jugoslavų treneriai, kadangi Lenkijoje jau ilgus metus darbuojasi daug trenerių iš buvusių jugoslavų šalių: serbų, kroatų, slovėnų. Jų įtaka labai jaučiasi. Palyginimui, šį sezoną keturias stipriausias Lenkijos komandas treniravo treneriai iš tų kraštų. Dėl to Lenkijos krepšinio lygis yra gana neblogas, tradicijos yra.
– Bet šią rinktinę treniruoja amerikietis. Galbūt jis įneša savo vėjų?
– Taip, tai turi savo įtakos, kaip ta komanda žaidžia, kokia yra jos aplinka. Ten jaučiasi amerikietiški bruožai. Aišku, lenkai žaidžia stabiliai neblogai, bet įspūdingų pasiekimų nėra. Jie turi platų taktinį išsidėstymą, žaidžia turėdami nemažai derinių, demonstruoja greitą žaidimą. Turi nemažai lygiaverčių žaidėjų, patirties. Lenkijos rinktinė nėra tokia atletiška, bet tai komanda, kuri turi daug laisvės – tiek psichologiškai, tiek ir taktiškai. Ten nėra alinančių treniruočių, reikalavimai nėra super griežti. Vyrauja laisva atmosfera.
– Kokią vietą eilinio Lenkijos sporto aistruolio gyvenime užima krepšinis?
– Net nereikia jausti, kadangi yra įvairūs duomenys, kurie rodo, kad krepšinis Lenkijoje tarp komandinių sporto šakų užima gal tik 4-5 vietą. Kalbant apie bendrą susidomėjimą šalyje, krepšinis smuktelėtų gal net iki aštuntos vietos. Futbolo net neverta aptarinėti, bet dar yra tinklinis, rankinis. Šios sporto šakos sulaukia tiek didesnio finansavimo, tiek ir sirgalių dėmesio. Lenkai labai mėgsta ir automobilių sportą. Tai Lenkijai yra tas sportas, kuriuo taip pat domisi kone visi.
– Teko girdėti, kad Lenkijoje krepšinio populiarumas yra pasiskirstęs regionais – vienuose ši sporto šaka nėra labai populiari, o kitur krepšininkus labai gerbia.
– Lenkija Europos kontekste yra išties didelė valstybė, todėl bendrąja prasme, krepšinis, aišku, nublanksta prieš kitas sporto šakas. Kita vertus, taip, Lenkijoje yra regionų, kur krepšinis neabejotinai yra populiariausia ir dominuojanti sporto šaka. Tie regionai kai kur dydžiu prilygsta bent pusei Lietuvos. Ten arenos būna pilnutėlės, gilios krepšinio tradicijos ir panašiai. Tiesiog krepšinis visos Lenkijos kontekste nėra labai populiarus. Pavyzdžiui, sostinė Varšuva. Tai yra labai didelis miestas, bet krepšinis ten gyvuoja silpnai.
Tuo metu Šiaurės Lenkija, kur ir vyks rungtynės, turi geras sąlygas ir gilias krepšinio tradicijas. Neatsitiktinai lenkai renkasi, kad namų rungtynes žais būtent Sopote. Manau, krepšinis ten yra jei ne populiariausia, tai viena tokių sporto šakų.
– Akivaizdu, kad Lenkijos krepšinio sistema jums puikiai žinoma. Ar matote jos perspektyvas?
– Ten matau dideles perspektyvas, nes Lenkija yra didelė valstybė, turi daug talentų, gerų jaunų žaidėjų. Visgi didelė lenkų problema yra ta, kad šalyje nesukurta gera jaunimo ugdymo sistema. Dažnai pasitaiko, kad talentai ir kiti įdomūs vaikinai pereina į kitas sporto šakas. Pavyzdžiui, aukšti vaikinai dabar Lenkijoje traukia į tinklinį. Tai krepšinis praranda potencialius talentus.
Dabar ten yra nemažai tokių, kurie nėra gabūs ar pakankamai talentingi patekti į aukštesnio lygio ekipas. Lietuvoje ši sistema, palyginus, sutvarkyta neblogai – miesteliai, mokyklos turi savo komandas, rinktines, kurios varžosi čempionatuose. Tuo metu Lenkijoje jaunimo parengimas yra apleistas. Sunku tikėtis, kol šis reikalas Lenkijoje nebus sutvarkytas. Kita vertus, investavus ir pradėjus dirbti tinkama kryptimi, ta grandis gali stipriai pasikelti į viršų.
Yra garsios krepšinio akademijos Vroclave, Gdanske. Šie miestai kiekvienais metais dirba labai solidžiai ir renka gausias vaikų grupes. Talentų ten išauga nemažai, bet tokių mokyklų Lenkijai žūtbūt reikia daugiau.
– Ko gero, šiuo metu lenkų krepšinio veidai yra Mateuszas Ponitka ir Adamas Waczynskis, tiesa?
– Tiek charakteriu, tiek ir žaidimo prasme, lyderis Lenkijoje yra Ponitka. Adamas eina greta jo, o tai – pagrindiniai lenkų žaidėjai. Trečias krepšininkas, kurį galima rikiuoti į šią eilę yra Maciejus Lampe, bet neaišku, kokios sportinės formos jis yra po traumos.
Kita vertus, jo CV ir meistriškumas yra neabejotini. Kalbant bendrai, svarbiausias krepšininkas Lenkijoje dabar yra Ponitka – stiprus žaidėjas tiek emociškai, tiek ir krepšinio prasme.
– Ko iš šios dvikovos Lenkijoje tikisi jūsų bičiuliai ir kolegos?
– Taip, per daug metų krepšinio žmonių mano pažįstamų ir draugų rate yra labai nemažai, o Lenkijos ir Lietuvos rungtynės lenkams visuomet yra aktuali tema. Jie labai tikisi sukovoti garbingai. Lenkijos žmonės į Lietuvą apskritai žiūri labai pagarbiai, jie iš mūsų mokosi, lietuviai nurodomi kaip pavyzdys jų krepšiniui. Lenkija yra susižavėjusi, kaip su nedideliais resursais lietuviai gali išauginti tiek talentingų žaidėjų. Lenkija šias rungtynes priims kaip egzaminą, norės pasižiūrėti, kur dabar jie yra.
Jie ketina padaryti išvadas apie savo pajėgumą. Lenkai pralaimėjo vengrams išvykoje, bet tikėjosi geriau sukovoti su Lietuva Klaipėdoje. Na, patys matėte, kaip jiems tai pavyko, rungtynės baigėsi tikrai didele Lietuvos pergale, lenkai pralaimėjo beviltiškai, nors planavo kautis. Dabar lenkai taip pat tikisi sukovoti, nors suvokia, kad daug šansų neturi. Kita vertus, lenkai turi tokius kovotojus kaip Ponitka ar Waczynskis, todėl kas žino?
Prieš dvejus metus Budzinauskas su tinklalapiu „BasketNews.lt“ taip pat dalijosi mintimis apie Lenkiją:
Paremkite BasketNews ir naršykite be reklamų.