Dainius Adomaitis ir jo trenerių štabas iš Belgrado į Kauną grįžta su mažiau informacijos, negu norėjo jos turėti prieš kelionę į priekį. Tikslas leisti kuo daugiau kartu pažaisti Jonui Valančiūnui ir Domantui Saboniui buvo pasiektas tik iš dalies ir tai trenerius nuvylė labiau nei galutinis rezultatas, švieslentėje rodęs Serbijos rinktinės pergalę.
Rungtynių žaidėjas
Žaisdami praktiškai pasaulio čempionato rotacija (neskaitant Jono Mačiulio ir Renaldo Seibučio, kuriems leista pailsėti), lietuviai startavo su JV ir Saboniu priekinėje linijoje, o šalia jų – Mantas Kalnietis, Marius Grigonis ir Edgaras Ulanovas. Pirmajame kėlinyje treneriai nė vieno keitimo neatliko 6 minutes ir 15 sekundžių, o tai akivaizdžiausiai iliustravo norą leisti šiam penketui pažaisti kaip įmanoma ilgiau.
Kaip paaiškėjo vėliau, tai tapo ilgiausia vientisa atkarpa, kada du pagrindiniai rinktinės žaidėjai rungtyniavo kartu.
Saboniui sėdus pailsėti, Valančiūnas netrukus užsidirbo antrąją pražangą, ir Domas buvo grąžintas į aikštę. Visgi netrukus ir jis pateko į bėdą dėl pražangų ir su dviem asmeninėmis prisijungė prie Valančiūno ant suolo. Po abiejų pražangų, kaip ir po dar dviejų vėliau rungtynėse, Sabonis nesutiko su arbitrais ir gana intensyviai su jais dėl to ginčijosi.
Trečioji Sabonio pražanga antrajame kėlinyje vėl apribojo jo galimybę ilgiau pažaisti kartu su JV.
Trečiajame kėlinyje Sabonis buvo nubaustas pražanga puolime (ketvirtoji asmeninė) ir į šį teisėjo sprendimą reagavo taip emocingai, kad techninės pražangos išvengė tik dėl to, kad tai – draugiškos rungtynės. Kad pražangos jį išmušė iš vėžių, geriausiai iliustravo epizodas ketvirtajame kėlinyje, kai Sabonis pasikarščiavo po netaiklaus metimo ir netrukus pernelyg agresyviai bandė perimti kamuolį iš Nikola Jokičiaus.
Ginant Sabonį, galima pasakyti, kad tai buvo aiškiausia iš visų penkių jo pražangų.
„Turėjome galimybę atitrūkti trečiajame kėlinyje ir tie švilpukai buvo… kaip žaidžiant išvykoje, – po mačo sakė treneris Adomaitis. – Bet manau, kad pasiruošime tai yra gerai, nes su tokia agresyvia gynyba susidursime ir pasaulio čempionate. Kanada, Australija, tas pats Senegalas žaidžia tokia gynyba. Mums tai yra gerai ir reikia žiūrėti savęs.“
Adomaičio asistentai paskaičiavo, kad Valančiūnas ir Sabonis kartu praleido apie 10 minučių ir tai buvo kur kas mažesnis skaičius, nei jie tikėjosi.
„Norėjosi turėti daugiau medžiagos jų žaidimui, bet nieko. Laukiame artėjančių rungtynių“, – sakė Adomaitis.
Klausimas, ar Valančiūnas ir Sabonis gali žaisti kartu, išlieka intriguojantis, tačiau ne mažiau klausimų pateikė ir situacija, kai trys pagrindiniai rinktinės aukštaūgiai kovojo su pražangomis.
Valančiūnui, Saboniui ir Pauliui Jankūnui sėdint ant suolo, prieš super aukštą serbų priekinę liniją treneriams reikėjo mesti dar vieną aukštaūgį ir Martinas Gebenas šiuo šansu pasinaudojo su kaupu.
Taip, Bobanas Marjanovičius kelis kartus kamuolį priėmė per arti krepšio ir tiesiog pasinaudojo savo didžiule ūgio persvara, tačiau stabdant jį net NBA komandos ne visada turėdavo atsakymų. Vienoje atakoje Gebenas suklydo ir palikdamas Vasilije Micičių visiškai laisvą prie tritaškio linijos.
Visgi šviesesnių epizodų jo žaidime buvo kur kas daugiau nei tos kelios klaidos gynyboje. Tik išėjęs ant parketo, Gebenas blokavo metimą, po to pridėjo puolime atkovotą kamuolį ir čia pat, tarp būrio serbų, pelnė du taškus.
Antroje mačo dalyje jis sėkmingai leidosi link krepšio žaisdamas pikenrolą su Kalniečiu ir išprovokavo pražangą, o po to varžovus apdovanojo dar vienu bloku.
Gebenas garsiau nei garsiai pareiškė, kad yra vertas tų kelių minučių, kurios gali būti reikalingos esant pražangų problemai.
„Tam ir žaidžiame su tokiais priešininkais, kurie turi ūgį po krepšiu. Šiandienos rungtynės parodė, kad to (papildomo aukšto žmogaus) reikia“, – po dvikovos pripažino Adomaitis.
Nuo suolo šeštadienį „Štark“ arenoje taip ir nepakilo Eimantas Bendžius ir Žygimantas Janavičius, taip iliustruojant, kad jų galimybės užimti vietas galutiniame dvyliktuke, ko gero, yra minimalios.
Mindaugas Kuzminskas žaidė ketvirtu numeriu žemesniuose penketuose, bet jo +/- buvo be konkurencijos prasčiausias komandoje (-19). Tai, kad antrą blogiausią rezultatą čia turėjo Jankūnas (-11), tik parodo, kaip stipriai rinktinė strigo, kai Sabonis ir Valančiūnas sėdėjo ant suolo.
Valančiūnas, tiesą sakant, buvo toli nuo savo įprasto veido. Jau pirmuoju metimu jis kaip reikiant šovė pro šalį, antrasis, sugriebus kamuolį baudos aikštelėje, taip pat atrodė kiek perskubintas ir skriejo pro šalį.
„Labai ilgai nežaidžiau krepšinio, treniruotės – tai ne rungtynės, – po dvikovos kalbėjo Valančiūnas. – Apšilau kojas, kai kurie metimai neįkrito, kai kuriose situacijose nelabai radau vietos, bet viskas pataisoma. Dar yra draugiškų rungtynių, kad viską sutvarkytume ir važiuotume į priekį.“
Pirmoje mačo pusėje jis suklydo tris kartus ir tai buvo daugiau nei jis apskritai pataikė metimų iš žaidimo (2/7).
Ketvirtoji JV klaida buvo atkarpoje, kai rinktinė sugriuvo ir paleido rungtynes iš savo rankų priešpaskutinę dvikovos minutę. Valančiūnas suklydo perduodamas kamuolį ir Nemanja Bjelica greitoje atakoje įdėjo iš viršaus, taip padidindamas serbų persvarą iki 70:67.
Prieš tai dukart suklydo Grigonis, kuris būdamas laisvas nepataikė ir tritaškio, o tai prisidėjo prie rungtynes pakeitusio serbų spurto 9:0, kai atsilikimą (61:67) jie pavertė pergalingu pranašumu.
„Padariau klaidų, neįmečiau laisvų metimų. Reikėjo uždaryti rungtynes, bet to nepadarėme, – po dvikovos komentavo Grigonis. – Visgi smagu prieš tokią gerą komandą pasitikrinti. Labai daug klaidų iš mano pusės, bet reikia tai išmokti.“
Grigonis iki ilgosios pertraukos surinko visus 18 savo taškų, pataikydamas 6 metimus iš 8. Po ilgosios pertraukos jis tik kartą metė į krepšį ir tai nutiko priešpaskutinę dvikovos minutę. Prieš tai gynėjas bent kartą nusimetė kamuolį, nors galėjo atakuoti pats, tą patį trečiajame kėlinyje darė ir Kuzminskas, tarsi stabdęs save po to, kai iki ilgosios pertraukos išmetė 8 metimus. Iš viso jis krepšį atakavo 11 kartų – daugiausiai komandoje.
Lietuviai antroje mačo dalyje prarado 10 kamuolių, o iš viso – 16. Serbai po mūsiškių klaidų pelnė 19 taškų, o tokiose nerezultatyviose rungtynėse tai sudarė daugiau nei ketvirtį viso jų taškų.
„Su antra puse buvo problemos, – sakė Valančiūnas. – Pirmą pusę susitvarkėme normaliai, ir gynyboje susitvarkėme, o antroje pusėje paleidome. Gal nuovargis, gal dar kas. Čia tik ant mūsų (problemos), negalime nieko kaltinti.“
Nepaisant pakrikimo mačo pabaigoje, gausybės klaidų perduodant kamuolį lygiose vietose ar pagrindinių aukštaūgių pražangų, Lietuvos rinktinė Belgrade už varžovus geriau atrodė didžiąją rungtynių dalį.
Žaisdami su vienais pagrindinių pasaulio čempionato favoritų, mūsiškiai nepakriko, kai trečiajame kėlinyje šie persvėrė rezultatą, ir susigrąžino persvarą. Taip, serbai nespindėjo taiklumu (6/26 tritaškiai), tačiau mūsiškiai net kamuojami aukštaūgių pražangų sugebėjo įtikinamai laimėti kovą dėl kamuolių (40-32).
Patirtas pralaimėjimas, išbandyta ne viskas, ką norėta išbandyti, tačiau bendras paveikslas išlieka intriguojantis ir nuteikiantis optimistiškai.
Paremkite BasketNews ir naršykite be reklamų.