Nuotr.: SIPA – Scanpix
Nuotr. SIPA – Scanpix

Paskutiniuosius du pasaulio čempionatus praleidusi Japonija į planetos elitą prasibrovė skaičiuodama naują erą su talentinguoju Rui Hachimura priešakyje.

Rui Hachimura

Rui  Hachimura
Pozicija: SF, PF
Amžius: 21
Ūgis: 206 cm
Svoris: 104 kg
Gimimo vieta: Japonija

21-erių kuklus japonas, praėjęs krepšinio sistemą Gonzagos universitete, šalies krepšinio istorijoje dėlioja vieną individualų pėdsaką po kito, taip brandindamas specialistų dėmesį ne tik aplink save, bet ir aplink Japonijos krepšinyje augančius jaunuolius.

Kol kas ryškiausią įrašą Hachimura paliko dar visai neseniai, birželio viduryje, kada kylančiu japonų talentu patikėjęs Vašingtono „Wizards“ klubas pasikvietė jį devintuoju šaukimu. Jaunasis puolėjas tapo pirmuoju Japonijos krepšininku, išgirdusiu savo pavardę NBA.

Milžinišką pažangą Gonzagos universitete pastaraisiais metais padaręs 206 cm ūgio ir 104 kg svorio atletas įvardijamas kaip modernus puolėjas, pasižymintis ypatingu atletiškumu.

Ilgomis galūnėmis išsiskiriančio jaunuolio į šonus ištiestų rankų ilgis siekia net 218 cm. Tokie fiziniai duomenys ir gebėjimas žaisti jėgos krepšinį jam leidžia būti universaliu tiek puolime, tiek gynyboje.  

Persilaužimo sezoną NCAA sužaidęs Hachimura puolime darė viską: demonstravo sugebėjimus naudodamasis pranašumo situacijomis tiek perimetre, tiek baudos aikštelėje, pasižymėjo puikiu žaidimu greitajame puolime, kūrėsi progas judėdamas be kamuolio ir lepino efektingais dėjimais.

Išnaudodamas savo ilgas galūnes, jis įrodė galintis pasiginti prieš kelių pozicijų krepšininkus. Geras kojų darbas jam leidžia stabdyti staigesnius gynėjus, tuo metu gynyboje arčiau krepšio jaunuolis taip pat deda sparčius žingsnius į priekį. Jo potencialas – milžiniškas, mat krepšininkas dar negeba tinkamai išnaudoti visų savo fizinių galimybių.

Įspūdingus pasirodymus tuomet 20-metis Hachimura pasaulio čempionato atrankoje ėmė demonstruoti tik sulaukęs šanso prisijungti prie japonų rinktinės.

Pirmajame mače su australais 2018-ųjų vasarį jis sumetė 24 taškus, o japonai dramatiškai laimėjo 79:78. Paskui dar trejose žaistose atrankos rungtynėse jo indėlis taip pat buvo ženklus: 13 taškų dvikovoje su Taivanu, 24 – su Kazachstanu ir 25 – su Iranu.

Pasiruošimo planetos pirmenybėms etape Hachimura draugiškose rungtynėse vidutiniškai rinko net po 27 taškus ir 6,5 atkovoto kamuolio, o jo pataikymas iš žaidimo siekė 59,7 proc. (40 iš 67).

Nesulaikomai pasirodęs puolėjas 35 taškus atseikėjo Naujajai Zelandijai, tuo metu vokiečius į neviltį variusi Japonijos žvaigždė susmeigė 31 tašką ir tapo netikėtos pergalės autoriumi.

Šanchajuje vyksiančiose E grupės varžybose japonai kovos su Čekija, Turkija ir titulą ginančia JAV.

Skirtingi metai Gonzagoje

Hachimuros startas „Bulldogs“ ekipoje 2016-2017 m. sezone buvo itin slogus. Naują karjeros etapą atvertęs japonas per 28 sužaistus mačus aikštėje praleido vos po 4,6 minutės, rinko po 2,6 taško ir 1,4 atkovoto kamuolio. Rezultatyviausią pasirodymą jis užfiksavo penktajame debiutinio sezono mače, kai įmetė 10 taškų ir sugriebė 9 kamuolius.

Tačiau sunkus darbas treniruotėse kovojant prieš tokius aukštaūgius kaip Zachas Collinsas ar Przemekas Karnowski greitai nešė didelius dividendus. Antrajame sezone jis tapo geriausiu nuo suolo kylančiu Gonzagos žaidėju: jo žaidimo laikas šoktelėjo iki 20,7 minutės, o rezultatyvumas – iki 11,6 taško.

Trečiaisiais metais Hachimura tapo „Bulldogs“ komandos lyderiu, kuris per mačą vidutiniškai išmesdavo po 12,6 metimo. NBA skautų dėmesį traukęs atletas rinko po 19,7 taško ir atkovojo po 6,5 kamuolio.

Kartu su tokiu žaidimu pasipylė ir individualūs įvertinimai: jis pateko į simbolinį NCAA žaidėjų penketuką, buvo tarp finalininkų laimėti geriausio NCAA metų krepšininko titulą, triumfavo Juliuso Erwingo vardu pavadintuose geriausio lengvojo krašto puolėjo rinkimuose, laimėjo geriausio Vakarų pakrantės konferencijos žaidėjo apdovanojimą ir pateko į geriausių šios konferencijos žaidėjų penketuką.

Tapęs vos penktuoju japonu, žaidusiu „Kovo beprotybės“ turnyre, Hachimura savo talentu pamažu ėmė pramušinėti istorinius kelius Japonijos krepšinio istorijoje. Iki šiol NBA reguliariojo sezono rungtynėse yra žaidę tik du japonai Yuta Tabuse (2004-2005 m. sezone ketverios rungtynes su Finikso „Suns“) ir Yuta Watanabe, nuo 2018 metų priklausantis Memfio „Grizzlies“.

Spalį startuosiančiame NBA sezone Hachimura bus pirmasis japonas, į elitinę krepšinio lygą žengęs per naujokų biržą ir joje debiutavęs kaip aukščiausias šalies šaukimas.

Diskriminacija gimtinėje

Nuotr. AFP – Scanpix

Hachimura pirmąkart į JAV atvyko būdamas vos dvylikos, kai šeimos atostogų vieta tapo Niujorkas. Tokijo didybę mačiusiam vaikui šis kunkuliuojantis JAV miestas įspūdžio nepadarė. Tąkart Hachimurai į akis krito jį supę žmonės.

„Žmonės Niujorke – kur kas įvairesni, – prisiminimais dalijosi Hachimura. – Japonijoje visi atrodo vienodai. Niujorke žmonės – skirtingi. Buvo smagu šiek tiek pavaikščioti po miestą. Man tai buvo nauja.“

Malonūs amerikiečiai Hachimurai įstrigo ne be priežasties. Jo tėvai – iš skirtingų kontinentų: tėvas kilęs iš Vakarų Afrikos, Benino valstybės, tuo metu motina – japonė, dėl ko Hachimuros veido bruožai yra ne kaip tipinio japono. Nors žmonės Japonijoje tampa vis tolerantiškesni, šiam vaikiui savo kailiu teko patirti tiesiogines rasistines atakas.

Dėl išvaizdos skirtumų iš jo šaipėsi tiek nepažįstami, tiek šaltai nusiteikę klasiokai. Hachimura į tokius išsišokimus reagavo dvejopai: viduje stipriai išgyvendavo, bet veidą puošdavo vizitine kortele tapusi nuolatinė šypsena. Pyktį jis išliedavo krepšinio aikštelėje, kur savo amžiui neregėtu atletiškumu tildė aplinkinius bei dominuojančiu žaidimu traukė savo pusėn. 

Pradinę mokyklą Hachimura baigė komandą atvedęs į antrąją vietą nacionaliniame čempionate, o 2013-ais metais jo kelias pasuko į Meisei vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais vaikis pirmąkart pajuto, kiek toli jį gali nublokšti krepšinis, kai į Iraną vyko atstovauti šaliai Azijos U16 čempionate.

Nors Hachimura pamažu tapo krepšinio herojumi gimtajame mieste, diskriminacijai nebuvo galo keliaujant po kitas Japonijos apylinkes.

„Kitose Japonijos dalyse buvo sudėtinga, kadangi jie nežinojo, kas aš toks, – sakė Hachimura. – Jie žiūrėdavo į mane kaip į sušiktą gyvulį. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl norėjau išvykti į JAV. Ten visi yra skirtingi. Maniau, kad man taip bus geriau.“

Brendimo laikotarpiu toliau išlaikęs šaltą protą akistatose su prieš jį nusiteikusiais aplinkiniais, Hachimura tęsė darbą čiaupdamas jiems burnas savo žaidimu. 2014 metų pasaulio U17 čempionate jis buvo nesustabdomas, kai rinko po 22,6 taško ir neturėjo sau lygių.

Labiausiai įsimintinas to turnyro pasirodymas buvo prieš JAV rinktinę, kuriai atstovavo Jono Valančiūno komandos draugas Memfyje, Joshas Jacksonas ir dabar į Greggo Popovichiaus dvyliktuką patekęs Jaysonas Tatumas. Tą susitikimą japonai pralaimėjo net 38:122, tačiau Hachimuros talento amerikiečiams užgožti nepavyko. Tada 16-metis pelnė 25 taškus, pataikydamas 10 metimų iš 28.

Po rungtynių Hachimura visiems kartojo vieną ir tą patį, jog norėtų žaisti JAV koledžų krepšinyje.

Grįžus į Meisei vidurinę mokyklą, jaunuolį pasiekė puiki žinia – juo susidomėjo Gonzagos „Bulldogs“ ekipa. Hachimura ėmė virpėti iš džiaugsmo ir tuoj pat rėžė klausimą naujieną pranešusiam fizinio rengimo treneriui Yosuke Takashi.

„O kas yra ta Gonzaga?“ – klausė smalsusis Hachimura.

Prieš prasidedant mokyklų krepšinio sezonui Japonijoje, Hachimura ir Takashi patraukė į JAV ieškoti atsakymų. Tuo pačiu šis duetas aplankė ir Arizonos universitetą, kuris Hachimurai sukėlė nuostabą, mat jo įspūdžių paveiksle mokymo įstaiga atrodė įsikūrusi dykumos viduryje. Visgi Tucsone jaunuolis greitai rado nuo pasidžiaugti – kokybiškais vietos mėsainiais ir meksikietišku maistu, kurio aplinkui buvo apstu.

Tuo metu Vašingtono valstijoje, Gonzagos universiteto apylinkėse, kur keliaujančius japonus pasitiko panašus klimatas ir panaši aplinka gimtinėje, Hachimura jautėsi tarsi namie.

2015 metais Gonzagos komandos planui sužaisti rungtynes Japonijoje virtus krachu dėl ant aikštės paviršiuje besikaupiančios drėgmės, „Bulldogs“ ekipos asistentas Tommy Loydas šią išvyką išnaudojo nuvykdamas savo akimis gyvai įsitikinti, kas per talentas yra tas Hachimura.

Šiems susitikus, Loydas vietiniam dievukui pateikė studijų pasiūlymą. Po mėnesio Hachimura su savo mokyklos komanda trečią kartą iš eilės laimėjo nacionalinį čempionatą. 2016-ųjų vasarą didžiausias Japonijos išaugintas talentas pakėlė sparnus į Spokano  miestą, kur pradėjo studentišką kelionę Gonzagos universitete.

„Esu patenkintas sprendimu palikti Japoniją. Amerikiečiai nieko nežino apie mane. Jie tiesiog mane priima kaip eilinį juodaodį. Tai – puiku“, – džiaugėsi Hachimura.

Menkos anglų kalbos žinios

Nuotr. USA Today Sports – Scanpix

Hachimura už Atlanto persikėlė itin minimaliai kalbėdamas angliškai, kas jį privertė atsidurti ne vienoje nepatogioje situacijoje. Į vieną pirmųjų jis pateko dar pirmosiomis dienomis, kai su Loydu vyko nusipirkti maisto. Savarankiškai radęs blynams paruoštus miltus ir norimus saldumynus, Hachimura be perstojo vis prašė Loydo dar kažko, bet Gonzagos treneris niekaip negalėjo suprasti ko.

Kelissyk perklausęs savo auklėtinio, Loydas girdėjo vieną ir tą patį „Spam“ (konservuotos mėsos) pavadinimą, todėl jį ir nuvedė prie konservuoto maisto lentynos. Nepatenkintas Hachimura purtė galvą ir galiausiai abu patraukė prie kasos. Ten jaunuolio akys aptiko, ko ir ieškojo – SLAM krepšinio žurnalą.

Jį paėmęs Hachimura lėtai, gestų pagalba paaiškino treneriui, jog jo atvaizdas puikavosi ant japoniško krepšinio žurnalo, bet jis norėjo gauti amerikietišką versiją.

Prisijungus prie Gonzagos komandos, Hachimura ypatingai apsidžiaugė sužinojęs, jog kaip tik tuo metu darbą pradėjo ir naujasis vaizdo įrašų koordinatorius Kenas Nakagawa, turintis japoniškų šaknų. Gimęs japonės motinos ir amerikiečio tėvo šeimoje, Nakagawa kalbėjo japoniškai ir padėjo JAV apsiprantančiam Hachimurai, kai nebegalėjo išsiversti nei gestais, nei „Google“ vertėjo pagalba.

Tiesa, oficialiuose Hachimuros susitikimuose Nakagawa nedalyvaudavo. Be jo verstis turėjęs Japonijos talentas sykį susidūrė su atrodė nepakeliama tapusia užduotimi užpildyti sveikatos anketą. Bandymai verstis tokias frazes kaip „širdies ir kraujagyslių ligų šeimos istorija“, kas įprastai gali trukti iki 10 minučių, Hachimurą versdavo vargti net iki keturių valandų. Tokių ilgų jaunuolio užsibuvimų Gonzagos universiteto biure buvo ne vienas.

Nuotr. AFP – Scanpix

Dar vienas kurioziškas nutikimas įvyko treniruotėje, kurioje vyr. trenerio Marko Few pasakytus žodžius Hachimura priėmė kaip pagyrimą, nors tai toli gražu to nepriminė. Gonzagos krepšininkas pratybas paliko galvodamas, jog strategas jį palygino su puikiai šiame universitete žaidusiu lietuviu Domantu Sabonu, kai tuo metu treneris Hachimurai norėjo įkąsti pavadindamas jį bukapročiu po begalvio žaidimo baudos aikštelėje.

Tokių žodžių japonas sulaukė dėl po krepšiu pademonstruoto žaidimo, kuris treneriui labiau priminė pagalvių karą. Auklėtiniui pastabą supratus klaidingai, Few teko dar kartą paaiškinti savo išsireiškimą.

Pastabų Hachimurai turėjo ir Gonzagos medicinos personalas. Krepšininkas buvo apsireiškęs esantis veganas ir valgantis tik veganiškai paruoštą maistą, tačiau tuo pačiu mėgaudavosi kitais patiekalais, tiesiog iš jų išiminėdamas mėsą.

Komišką Hachimuros pradžią Gonzagoje prisimena kitas 2016-ais atvykęs prancūzas Killianas Tillie. Tiek jis, tiek Hachimura tuomet nekalbėjo gerai angliškai, todėl dažnai buvo traukiami komandos draugų per dantį. Bet Tillie galvoje iki šiol yra įstrigęs Hachimuros pristatymas.

„Dabar jis jau ištaria savo vardą, bet to negalėjo padaryti, kai tik atvyko, – šypsodamasis prisiminė Tillie. – Rui negalėjo tinkamai ištarti R arba L raidės. Kai klausdavome, kuo jis vardu, iš Hachimuros lūpų skambėjo kažkas panašaus į Louie, todėl mes jį vadinome Lucasu.“

Juokeliai, lengvesni ir pašaipūs, jau praeityje. Rytoj Hachimura su Japonijos rinktine pradės kovas pasaulio čempionate žemyne, kuriame užaugo. Būdamas vos 21-erių, jis jau yra ryškiausias šio žemyno žaidėjas.

Komentarai:
djgaffer
Puikus straipsnis.Įdomu tokius paskaityti,išsamiai.Tik gal kada parašysit apie mūsų talentus,pvz.Murauską ar Jocytę?Nes visada paskaičius tokius straipsnius atrodo,kad pas mus gyvenimas sustojęs,visi nuobodūs ir nieko neveikia.Patikėkit,atrasit ne vieną intriguojančią istoriją.
2019-08-31
-9
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.