Naujuoju Lietuvos rinktinės treneriu tapęs Darius Maskoliūnas išsirinko asistentus.
Specialioje spaudos konferencijoje vyriausiasis Lietuvos rinktinės treneris paskelbė, jog jo trenerių štabą sudarys Tomas Masiulis ir Benas Matkevičius.
„Vieną tikrai turiu ir galvoju, kad ir kitą turiu, nes gavau raštišką patvirtinimą žinute“, – paklaustas, kas padės vesti rinktinę į priekį, atsakė Maskoliūnas.
„Nėra jokių paslapčių. Vienareikšmiškai – Tomas Masiulis ir Benas Matkevičius“, – intrigą greitai išsklaidė Maskoliūnas.
– Ar ilgai svarstėtė šį LKF pasiūlymą? – žurnalistai paklausė Maskoliūno.
– Sąžiningai, nežinau, kaip atsakyti tiksliai. Buvome prikūrę įvairių planų, bet kai vienas planas sudegė, nebebuvo, ką ir svarstyti. Atsakymą daviau grįžus iš rungtynių po „Fenerbahče“.
– Ar buvo planų, kuriuose treneris būtų Jasikevičius?
– Visokių planų buvo, bet nenorėčiau išsiplėsti. Yra, kaip yra.
– Situacija neeilinė, atrankos vasario mėnesį, kita – birželio mėnesį. Kiek baisu ar nebaisu buvo lįsti į tokį pakankamai degantį reikalą?
– Kaip sakė gerbiamas Antanas Sireika, eiti ant dar neužkurto laužo. Ne karšta kėdė, bet neužkurtas laužas. Kokios gali būti baimės? Kažkiek to jaudulio ir nežinomybės – vienareikšmiškai yra, meluočiau, jei sakyčiau, kad nėra. Sitaucija dvejopa, nes langas, kuriame žaidi be pagrindinių žaidėjų, o paskui turi savaitę ar dvi pasiruošimui (olimpiniam atrankos turnyrui). Perteikti sistemai nėra laiko, nerimas ir jaudulys yra – neslėpsiu, bet padarysime viską, ką įmanoma, sieksime užsibrėžto tikslo.
– Ar nebuvo noro ilgesniam laikotarpiui sutarti?
– Sąžiningai, nežinau, kuriam laikui buvo sutarta. Kalbėjome apie dabartinę situaciją ir kaip Lietuvos rinktinei sudalyvauti languose ir atrankos turnyre.
– Kokia buvo „Žalgirio“ pozicija?
– Viskas buvo sutarta. Vyr. treneris irgi palaimino.
– Patirties jūsų CV netrūksta, bet dirbote asistentu. Kaip žiūrite į tai?
– Dirbu su vienu geriausiu treneriu Europoje. Tai savotiškas pasitikrinimas man, kaip paaugau, nes tikiuosi, kad paaugau bei patobulėjau. O šiaip faktas, kad kažkokie klausimai žmonėms gali kilti. Manau, kad esu pasiruošęs.
– Priimant šį sprendimą tarėtės su kažkokiais asmenimis?
– Bendravau su artimiausiais bei žmonėmis, kurie daro didžiausią įtaką man, kaip treneriui. Visi mane palaikė, kas ir davė dar didesnę nugarą bei jausmą, kad turėčiau stoti. Vienas iš jų buvo Jonas Kazlauskas.
– Kiek sprendimą palengvino patirtis rinktinėje?
– Kažkiek palengvino. Manęs niekada nebaugino darbas rinktinėje, nes joje visada kosminė atsmosfera, superiniai žmonės. Žinau, kad tą patį rasiu ir dabar, vienintelis klausimas buvo absoliutus laiko neturėjimas ir filosofijos perteikimas, kai laukia toks iššūkis.
– Ar rinktinės kandidatų sąraše galima išvysti Donatą Motiejūną?
– Vienareikšmiškai galime tikėtis pamatyti Motiejūną.
– Ar yra dar kitų pavardžių planuose?
– Apie tai dar labai rimtai negalvojau, mintys kažkiek prabėgo, ką dėlioti langui ir panašiai. Tam ateis laikas. Vienas iš asistentų, jei sutiks, manau, man padės.
– Ar teko kalbėti su rinktinės senbuviais, kapitonu?
– Kalbėti neteko, teko susirašinėti. Dar kalbėti apie kažką tai neteko.
– Ar jaučiate žaidėjų palaikymą?
– Taip. Treneris pristatė, mane visi apstumdė.
– Ar gali Valančiūnas ir Sabonis būti vienu metu aikštėje?
– Rinktinės rezultatai netenkino, bet pats žaidimas tikrai nebuvo blogas. Žaidimas žiūrėjosi, momentais net labai gražiai. Pralaimėtos dvi rungtynės komandoms, kurios buvo ketverte. Viskas galėjo pasisukti vienu metimu, labai greitai. Žaidimas atrodė gerai, o taisytinų dalykų buvo, yra ir bus. Mes turime daug geų žaidėjų, gerą rinktinę, reikės išgauti iš jų daugiau ir bandysime tai daryti. Dėl Domo ir Valančiūno žaidimo, šiai dienai, galvoju, kad ne.
– „Žalgiris“ anksčau neleisdavo į rinktinę savų žaidėjų, ar galime tikėtis, kad situacija pasikeis?
– Tikrai nebuvo, kad „Žalgiris“ nusistatęs neleisti žaidėjų į rinktinę. Paprasčiausiai, pirminėje atrankoje išleidome tik Ulanovą, bet vėlgi, apeliuodami į tai, kad Grigonis buvo naujas žaidėjas. Puikiai žinote, kad pas mus žaidimas pastatytas ant sistemos, jam reikėjo pereiti pasiruošimo sezonui etapą. Niekada nebuvo, kad klubas darydavo kažką prieš, kad pakenktų rinktinei. Bet jeigu žaidžiamas nedaug reikšmės turintis langas, paprasčiausiai, jeigu matome, kad tuos žaidėjus reikia įvedinėti, ruoštis, tai tik dėlto.
Man dabar tapus treneriu, trumpai diskutavome juokaudami, tai sakė, kad gal ir duos. Viskas priklauso nuo situacijos. Norėčiau, kad žalgiriečių būtų kuo daugiau, nes nėra ko slėpti – žaisime pagal „Žalgirio“ sistemą. Turėti daug žalgiriečių būtų nuostabu, nes jie žino sistemą.
– Ar jau suprantate, kur sėdite ar dar reiks laiko?
– Kur patekau žinau, turbūt gimtadienio proga negaunu tiek sveikinimų, kiek gavau dabar. Suprantu atsakomybę, žinau, kas manęs laukia ir bandysime padaryti viską, ką geriausiai.