Nuotr.: AP-Scanpix
Nuotr. AP-Scanpix

Kad ir koks beprotiškai margas yra NBA pasaulis, kad ir kiek daug jame sėkmės istorijų, sunku būtų rasti kažką panašaus į tai, ką papasakoti gali Tayloras Jenkinsas. Jo kelias iki Memfio „Grizzlies“ vyriausiojo trenerio vietos prasidėjo taip, kaip nieko kito NBA.

Iš tiesų Jenkinsas profesionaliame pasaulyje galėjo būti bet kuo. Įstojęs į universitetą, į kurį patenka tik 9 proc. stojančiųjų, jis jau turėjo bilietą sėkmingam gyvenimui.

Artėdamas link Pensilvanijos universiteto verslo administravimo studijų pabaigos, Jenkinsas kitų studentų ar artimiausių draugų buvo matomas kaip būsimasis Volstrito darbuotojas ar sėkmingas vadovas nuosavame versle. Neabejota, kad jis būtų radęs savo vietą bet kur, kur tik būtų norėjęs.

Bėda ta, kad Jenkinsas nematė savęs verslo pasaulyje.

Baigdamas trečiąjį studijų kursą, Jenkinsas užsimanė pasukti ten, turėjo mažai asmeninės sėkmės, bet paliko širdį. 

Į krepšinio pasaulį.

„Buvau šokiruotas, kai išgirdau, kad Tayloras nuėjo atlikti praktikos į San Antonijaus „Spurs“ organizaciją“, – tinklalapyje „theringer.com“ rašė Jonathanas Tjarksas, Jenkinso bendraklasis mokykloje.

Jenkinsas vidurinėje žaidė krepšinį, tačiau buvo tik atsarginis sunkusis krašto puolėjas, labiau garsėjęs savo užtvaromis, nei kokiais kitais sugebėjimais.

Nors buvo komandos kapitonas, dėl savo sportinių pasiekimų Jenkinsas nedomino nė vieno universiteto. Jam to ir nereikėjo – prestižinių „Ivy League“ universitetų grupei priskiriamas Pensilvanijos universitetas duris Jenkinsui atvėrė dėl jo gabumų moksle.

Ir visgi, kai po trijų studijų kursų prireikė ieškotis praktikos vietos, Jenkinsas atsigręžė į krepšinį. Ir čia jam padėjo pažintys – jo močiutė pažinojo Peterį Holtą, vieną iš „Spurs“ savininkų.

Šį sezoną pelnomi taškai

47%
113,0
Pelno taškų: 113,0
Taiklumas: 47,3%
Vieta lygoje: 11
Geriausias pasiekimas: 140
Blogiausias pasiekimas: 86
Daugiausia pelno: Ja Morant

Kai Jenkinsas buvo supažindintas su Holtu, šis jaunuolio paklausė, ką jis norėtų daryti. Jenkinsas išreiškė norą mokytis krepšinio verslo, Holtas paskambino „Spurs“ generaliniam direktoriui RC Bufordui ir taip Jenkinsas tapo praktikantu vienoje pažangiausių NBA organizacijų.

Taip 2006 metų vasarą Jenkinsas buvo įmestas į ugnį. „Spurs“ ruošėsi NBA naujokų biržai ir Greggui Popovichiui bei jo asistentams reikėjo paskutinės minutės vaizdo medžiagos su juos dominančiais žaidėjais. Jenkinsas apsiėmė šį darbą.

„Tai buvo neįtikėtinas jausmas, – „spurs.com“ svetainei prieš aštuonerius metus pasakojo Jenkinsas. – RC mane priėmė, įmetė į darbus ir suteikė priėjimą prie visko, ką jie darė. Man jaunam būti viename kambaryje kaip Popas. Aš buvau šoke.“

Jenkinso darbai paliko įspūdį „Spurs“ vadovams. Po naujokų biržos jis dar dirbo NBA vasaros lygoje, po to padėjo atlikti specialią užduotį, kurioje vertintos ankstesnės NBA naujokų biržos: kur atsiduria žaidėjai, pakviesti tam tikrose vietose, kurie daugiausia pasiekia, kaip komandoms tai yra naudinga iš algų kepurės pusės.

Po vasaros Jenkinsas grįžo į universitetą, pasibaigė studijas ir po jų kvietimas parvykti į „Spurs“ tęsti praktiką buvo natūralus. Atlikus antrąją praktiką, „Spurs“ jaunuoliui pasiūlė darbą.

Tik dabar Jenkinsui niežėjo rankas imtis naujos veiklos. Kai Ostino „Toros“, dukterinė „Spurs“ komanda, liko be trenerio asistento, Jenkinsas pasiprašė priimamas į šias pareigas.

„Nedažnai įvyksta, kad kas nors pereina iš administracijos į trenerius, – pasakojo Jenkinsas. – Man labai pasisekė, kad tai pavyko.“

„Toros“ komandoje jis tapo tuometinio vyriausiojo trenerio Quino Snyderio asistentu. Kaip ir prieš tai dirbant biure, taip ir dabar Jenkinsas buvo šveistas į veiksmo sūkurį – Snyderis jam patikėjo skauto pareigas ir darbai vijo darbus.

Bradas Jonesas, kurio asistentu „Toros“ komandoje Jenkinsas buvo 2010-2012 sezonais, iki šiol juokiasi prisiminęs vieną jaunuolio darbštumo pavyzdį.

G lygos rungtyniaujančių komandų biudžetai yra kuklūs, o trenerių uždarbiai – neišskirtiniai, todėl Jenkinsas dirbdavo su senu kompiuteriu. Vieną naktį, dirbant ties būsimųjų varžovų analize, Jenkinsas pajuto, kad kompiuteris pradėjo kaisti ir netrukus užsidegė.

Treneris puolė gesinti savo darbo įrankį, tačiau buvo per vėlu.

„Labai labai retai pamatydavai jį susinervinusį, tačiau tą kartą jis labiausiai nervinosi ne dėl ugnies, – tinklalapiui „theringer.com“ pasakojo Jenkinsas. – Jis prarado visus savo įrašus būsimam mėnesiui ir susigrąžinti visa tai reikėjo daug laiko.“

Ketvirtąjį Jenkinso sezoną „Toros“ pasiekė G lygos finalą. Nors pralaimėjo pirmąsias rungtynes, po to iškovojo dvi pergales ir tapo čempione.

Taip praėjus vos penkeriems nuo universiteto baigimo ir be jokios treniravimo patirties, Jenkinsas galėjo vadintis čempionu.

„Tai – unikali istorija“, – tuomet pripažino pats treneris.

Kita vertus, tai buvo tik pradžia. Kai 2013 metais Mike’as Budenholzeris, buvęs Popovichiaus asistentas, buvo paskirtas Atlantos „Hawks“ vyriausiuoju treneriu, jis pasikvietė kartu į JAV Pietryčius keltis ir Jenkinsą. „Toros“ trenerio asistentas su malonumu priėmė kvietimą.

„Hawks“ keturis sezonus iš eilės žaidė atkrintamosiose, o 2015 metais pasiekė Rytų konferencijos finalą.

Kai 2018 metais Budenholzeris buvo paskirtas Milvokio „Bucks“  vyriausiuoju treneriu, kartu su juo išvyko ir Jenkinsas.

Budenholzeris itin vertino Jenkinso gebėjimą užmegzti pažintis ir jas palaikyti bei organizuoti darbus. Mažai trenerių sugeba daryti ir viena, ir kita.

„Jo organizaciniai sugebėjimai yra aukščiausio lygio. Nežinau, ar kas nors Volstrite, teisinėje sistemoje ar medicinoje gali su juo lygintis, – „theringer.com“ citavo Budenholzerį. – NBA žaidėjai yra tokie patys žmonės kaip ir visi apskritai. Jiems patinka, kad treniruotėse, kelionėse ir rungtynėse viskas vyktų efektyviai. Jeigu būdamas asistentas tu padedi padaryti, kad visa tai vyktų sklandžiai, žaidėjai tą mato ir vertina. Tayloras jaučia, kada žaidėjai nori likti padirbėti papildomai arba vykti namo pabūti su šeimomis.“

Kad Jenkinsui svarbu žmonės, greitai įsitikino ir Jonas Valančiūnas. Dar prieš sezoną, tik tapęs Memfio „Grizzlies“ vyriausiuoju treneriu, Jenkinsas prisėdo su Valančiūnu asmeniniam pokalbiui, kur kalbėjosi apie jo vaidmenį būsimajame sezone, būnant vienu vyriausių komandos žaidėjų.

Panašaus pokalbio Jenkinsas Valančiūną pakvietė ir praėjusios savaitės pabaigoje, kai „Grizzlies“ viešėjo Vašingtone. JAV sostinėje Memfio ekipa prieš rungtynes turėjo laisvą dieną ir treneris su vidurio puolėju iš Lietuvos susitiko papietauti viename restoranų.

Pokalbis nebuvo apie krepšinį – veikiau apie kasdienius reikalus, šeimą, santykius.

„Visi apie vieni kitus viską žinome iš krepšinio pusės, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ pasakojo Valančiūnas. – Visi žino, kaip kas žaidžia, į kurią pusę eina, kaip šoka ir panašiai. Bet svarbu palaikyti ir tuos santykius, kaip sekasi šeimoje ir pan. Vis tiek čia esame suvažiavę iš visokiausių kampelių. Malonu tokius santykius palaikyti, ne tik krepšinio aikštelėje.“

„Jis skaito žaidėjus, nori žinoti, kas vyksta pas žaidėjus šeimoje, galvoje, visur kitur, – tęsė Valančiiūnas. – Negali kreipti dėmesio tik į krepšinį. Tai yra gyvenimas, mes gyvename krepšiniu ir daug dalykų jam daro įtaką.“

Kai Jenkinso paklausiame apie Valančiūną, treneris taip pat pirmiausia kalba apie žmogiškąsias JV savybes, o ne jo žaidimo stilių ar vaidmenį besikeičiančioje NBA, kur centrai tampa vis labiau nykstanti rūšis.

„Jonas vis dar jaunas, bet turi toną patirties, kuria gali pasidalinti su mūsų vaikinais, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ pasakojo Jenkinsas. – Viskas prasideda nuo jo darbo etikos, požiūrio į žaidimą, rūpinimosi savo kūnu. Tai duoda didelę naudą jauniems vaikinams. Jo balsas per minutės pertraukėles yra svarbus ir išlaiko komandoje pozityvumą. 

Sezono pradžioje buvo augimo skausmų, o jis žaidė aukšto lygio krepšinį, suprato, kad tai yra normalus komandos augimo procesas. Jis pats tai praėjo kaip žaidėjas, ne tik individualiai, bet ir su Toronto komanda, matė, kaip ji išaugo iki čempioniškos ekipos. Jis rodo pavyzdį savo darbu, kalbasi ne tik su priekinės linijos žaidėjais, bet ir mūsų jaunais gynėjais. Jis – vienas iš pozityvių balsų per vaizdo peržiūras ir padeda mūsų vaikinams augti.“

Būdamas 35 metų, Jenkinsas yra antras jauniausias NBA vyriausiasis treneris. Jaunesnis – tik Minesotos „Timberwolves“ komandai vadovaujantis Ryanas Saundersas.

Maža to, Jenkinsas yra vienintelis NBA treneris, niekada nežaidęs krepšinio universitete.

Visa tai menkai rūpėjo Budnholzeriui, kuris buvo tas, kuris paskatino Jenkinsą sėstis į vyriausiojo trenerio vietą.

Praėjusiam sezonui einant į pabaigą ir atsilaisvinant kitų komandų trenerių vietoms, Budenholzeris pareiškė Jenkinsui, kad šis turi siekti vienos iš šių vietų.

„Jis pasakė kovosiąs, kad gaučiau darbo pokalbį su komandomis, kurios ieško trenerio, – pasakojo Jenkinsas. – Man tai reiškia labai daug.

Treneris Budas manimi labai pasitikėjo. Iš jo praktiškai mokiausi vyriausiojo trenerio darbo nuo pirmosios dienos Atlantoje. Ruošiausi ir laukiau savo progos. Manau, kad dar tikrai visko nemoku ir turiu, kur tobulėti. Man labai pasisekė, kad esu vyriausiasis treneris, bet man dar reikia daug ko išmokti. Dėl to labai remiuosi žmonėmis, kurie yra aplink mane.“

Jenkinsas į JAV sporto mėgėjų akiratį pateko praėjusį sezoną, kai per „Bucks“ rungtynes su Detroito „Pistons“ aikštėje kilus konfliktui, treneris puolė saugoti, kad niekas iš atsarginių nežengtų į aikštę.

Nors nė vienas „Bucks“ atsarginis nė neketino to daryti, Jenkinsas juos puolė blokuoti tarsi rodydamas teisingą gynybinę poziciją. Šis epizodas buvo užfiksuotas kamerų ir sukėlė juoko bangą per visą NBA pasaulį.

Šį sezoną Jenkinso darbas kelia tik malonią nuostabą. Memfio „Grizzlies“ NBA žvaigždžių savaitgalio pertrauką pasitinka būdama aštunta Vakarų konferencijos komanda, turinčia 28 pergales ir 26 pralaimėjimus. Tai – kur kas geriau nei kas nors iš jų galėjo tikėtis.

Memfis per metus iš lėčiausiai žaidžiančios komandos tapo vieną greičiausių tempų demonstruojančių ekipų – pagal tai ji yra penkta lygoje.

Jenkinsas „Grizzlies“ komandoje turi jaunų žaidėjų branduolį, mažus fanų lūkesčius ir visas galimybes mokytis naujo darbo. Jo karjeros istorija jau dabar skamba kaip iš filmo scenarijaus ir galima tik įsivaizduoti, kas laukia toliau.


Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (3)
djgaffer
Rizikavo Jenkinsas,bet rizika pasiteisino.Galėjo Volstryte su pinigais dirbt,tačiau širdis kitko norėjo ir dabar gali tik džiaugtis,kad pasirinko krepšinį.Tai tik parodo,kad dažnu atveju nereikia bijoti rizikuoti ir klausyti,ką širdis sako.Puiki istorija.
2020-02-14
+11
Atsakyti
Kobe
Pagarba Miklovui ir kaip zmogui ir kaip zurnalistui.
2020-02-14
+7
Atsakyti
RR
Apie moteris sako karjera per lovą, o čia žurnalistas išvartė per "galines duris", orginalu :)
2020-02-14
+8
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 3

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.