Naują krepšinio sezoną pradedančių „Šiaulių“ klubo priekinėje linijoje savo duomenimis išsiskirs naujokas Jonas Paukštė. Penkerių metų laikotarpiui su klubu rankomis sukirtęs centras gali pasigirti išskirtiniu ūgiu – kaip sako pats krepšininkas, net 224 cm.
Aukščiausias profesionaliai krepšinį žaidęs žmogus yra Suleimanas Ali Nashnushas iš Libano, kurio ūgis siekė 245 cm. Garsiojo Yao Mingo ūgis siekia 229 cm, o Lietuvos krepšinio legendų Arvydo Sabonio ir Žydrūno Ilgausko – 221 cm.
Prie šių skambių pavardžių bei ūgio matmenų galima pridėti ir devyniolikametį centro puolėją Joną Paukštę. Visada šiek tiek labiau už bendraamžius aukštesniu buvęs vaikinas staigaus išstiebimo taip ir nepastebėjo. Kiekvienais metais į sveikatos pažymą gydytoja įrašydavo vis solidesnius skaičius, žyminčius bręstančio žaidėjo ūgį.
„Mano tėvai nėra itin aukšti. Mama 175 cm, tėtis 185 cm. Atrodo, man tiesiog pasisekė“, – gerai nusiteikęs tinklalapiui „BasketNews.lt“ tvirtino Paukštė.
Per devyniolika gyvenimo metų prikaupti centimetrai gyvenime problemų nesukelia. Anot žaidėjo, įmanoma rasti ir tinkančios bei patinkančios avalynės, ir skoningai apsirengti. Tereikia mokėti panaršyti internete. Per trumpos lovos ar per žemos staktos krepšininkui taip pat nesunkiai išsprendžiamas klausimas.
Daugiau klausimų Paukščių šeimoje kilo tuomet, kada Jonui teko rinktis sporto būrelį. Ūgiu nuo mažens išsiskyręs vaikas kurį laiką bandė suderinti aistrą krepšiniui ir tėvų norą lankyti karatė pamokas.
„Aš nuo jaunystės labai norėjau žaisti krepšinį. Norėjau žaisti nuo pirmos klasės, tačiau prieš tai tėvai dėl koordinacijos paskatino lankyti karatė. Tačiau po to vis tiek nuėjau į krepšinį, jį pradėjau žaisti nuo ketvirtos klasės. Nuo tada ir žaidžiu“, – prisiminimais dalijosi „Šiaulių“ krepšininkas.
Krepšinis Jono Paukštės lūpose ir mintyse buvo linksniuojamas nuolat. Šiame žaidime jam patiko viskas. Dar labiau simpatijas oranžinio kamuolio žaidimui sužadino Jonas Valančiūnas.
„Kai buvau jaunas, mane labai sužavėjo Jonas Valančiūnas, kai pirmais metais atėjo į Vilniaus „Lietuvos rytą“, – pasakojo Vilniuje gimęs žaidėjas. – Tuo metu buvau labai aistringas sirgalius, žiūrėdavau visas rungtynes, labai jį palaikydavau. Valančiūnas mane labai sužavėjo ir iki dabar jis yra man labai patinkantis krepšininkas.“
Padangėje sužibusi Valančiūno žvaigždė ir sulig metais tik stiprėjanti meilė krepšiniui nebūtinai galėjo konvertuotis į profesionalią sportininko karjerą. Tačiau vienas lemtingas trenerio Arvydo Gronskio kvietimas likimą sudėliojo į naujas vėžes.
„Apie rimtą norą daryti karjerą krepšinyje supratau, kai buvau 15-os ar 16-os metų. Tada Arvydas Gronskis pasikvietė mane į Vilniaus „Perlo“ treniruotę ir tas profesionalus lygis mane tiesiog sužavėjo. Supratau, kad noriu krepšinyje kažko siekti“, – tvirtino jaunasis centro puolėjas.
Kaip didžiuosius mokytojus savo karjeroje jis išskyrė pirmąjį trenerį Raimundą Kairį ir jau minėtą Gronskį. Jie suteikė daugiausiai didžiausios vertės pamokų, padėjo vis stabiliau dėlioti žingsnius krepšinio aikštelėje.
Pokyčių įnešė poros metų išvyka į Ispaniją, kuri prasidėjo 2018-aisiais. Ten Paukštė ne tik rungtyniavo Vitorijos „Baskonia II“ ir Logronjo „Clavijo“ komandose, bet ir stipriai paplušėjo sporto salėje. Kiekvieną dieną – po dvi treniruotes pagal specialias programas, sudarytas dirbti su treniruokliais. Subalansuota ir griežtai prižiūrima mityba. Poilsio bei nuoseklaus darbo grafikas.
Tokie pagrindiniai komponentai leido sustiprėti ir priaugti svorio. Lietuvą centro puolėjo pozicijos žaidėjas paliko sverdamas 100 kg, šiandien svarstyklių žyma sustoja ties 120 kg. Dėl priaugtos raumenų masės atsirado ir didesnis pasitikėjimas savo judesiais aikštelėje, tvirtumas, kai reikia stumdytis ir su žemesniais, ir su labiau augalotais žaidėjais.
Visgi gimtinės ilgesys ir smalsus noras pažinti savojo krašto krepšinio sistemą nutiesė kelią į Šiaulių miesto reprezentacinį vyrų krepšinio klubą.
„Pažaidžiau porą metų Ispanijoje ir pagalvojau, kad Lietuvoje to profesionalaus krepšinio nelabai ir mačiau. Todėl užsinorėjau pasižiūrėti, kaip čia, kokia visa sistema. Antanas Sireika rodė labai didelį susidomėjimą manimi, jis turi didelį norą mane užauginti kaip žaidėją. Dėl to ir pasirašiau kontraktą su „Šiauliais“, – dalijosi Paukštė.
„Šiaulių“ krepšinio klubo priekinėje linijoje 2020-2021 m. sezone stoviniuos vyresni, daugiau žaidybinės patirties turintys Ryanas Andersonas, Andy Van Vlietas. Išsikovoti savo minučių lengva nebus, tačiau jaunasis krepšininkas tai supranta. Visgi jis mano, kad tai laikinas dalykas.
Užtikrintumas balse tikina, jog apsipratus naujame lygyje, susipažinus su aplinka, komanda, darbo metodika ir įsižaidus, Antanas Sireika turėtų atriekti daugiau žaidybinio laiko.
Disciplina bei motyvacija kuo labiau sustiprėti talkino ir šią vasarą, kurią nebuvo kada sėdėti ir snausti atokaitoje.
„Šią vasarą daugiausiai laiko praleidau ties fiziniu kūno darbu. Daugiau laiko praleidžiu tarp treniruoklių, salėje su kamuoliu ne per daugiausiai buvau. Bet vis tiek kažkiek pamėčiau. Bandžiau sustiprinti bendrą kūno fizinį pasirengimą“, – vasaros retrospektyva dalijosi Paukštė.
Panašus darbas nusimato ir artėjančiame sezone. Jaunasis krepšininkas neslepia, jog didysis uždavinys yra įgyti dar daugiau kūno tvirtybės.
„Bandysiu įsivažiuoti į LKL lygį ir kuo labiau sustiprėti fiziškai per ateinančius metus, kad įsitvirtinčiau profesionaliam lygyje, – dalijosi „Šiaulių“ naujokas. – Tiesiog žingsnis po žingsnio bandau prasimušti.“
Ačiū, kad mus skaitote! Padėkite mums dar labiau.