Vilniaus „Ryto“ tinklalaidės šiame sezone grįžta į eterį. Kartu su nuotaikingu pokalbio vedėju Jonu Radzevičiumi pirmasis prie mikrofonų prisėdo sostinės komandos puolėjas Gytis Radzevičius.
Nuo mažens sostinėje augęs 25-erių metų krepšininkas papasakojo apie svajonę žaisti „Ryte“, asmeninį gyvenimą, Utenos vadovų pareiškimus bei ateities tikslus ir daug kitų temų.
Nuo mažens sostinėje augęs Gytis teigė, kad ateityje ginti „Ryto“ komandos spalvas buvo vienas iš jo tikslų.
„Aš, kaip vilnietis, žiūrėdavau „Ryto“ rungtynes, eidavau į areną ir pasvajodavau, kad galbūt vieną dieną ir aš ten žaisiu. Toks buvo tikslas ir karjera taip susidėliojo, kad sezonas po sezono artėji prie tos komandos bei žingsnis po žingsnio atsidūriau čia“, – atskleidė krepšininkas.
Savo kilimą vis į aukštesnį lygį žaidėjas mano pasiekęs tik sunkiu darbu.
„Manau, kad tik darbu tas yra pasiekiama ir galvoju, kad niekas ant lėkštutės nepadėjo, reikėjo viską pasiimti. Žaidi žemesniame lygyje ir nori į aukštesnį, tad žingsnis po žingsnio ir lipi“, – kalbėjo Radzevičius.
Lietuviškojo krepšinio derbio kovos ir 2005 m. pergalingas „Ryto“ komandos žygis Gyčiui buvo įsimintiniausias.
„Daug tų prisiminimų, iš tikrųjų labai laukdavau finalų serijų „Rytas“ – „Žalgiris“. Kas dvi ar tris dienas būdavo tos rungtynės, tai atrodo baigėsi vienos ir jau lauki kitų. Ir man labai įstrigusi yra 2005 m. serija, kai „Rytas“ laimėjo Europos taurę. Eidavau į namų rungtynes tada, kai su PAOK žaidė, su „Valencia“ ir kelis metimus dar iki dabar atsimenu“, – prisiminė „Ryto“ žaidėjas.
Kalbėdamas apie susiklosčiusią situaciją su Utenos „Juventus“, krepšininkas buvo atviras.
„Ten gavosi negraži situacija galbūt dėl išpirkų, kad buvo kalbėta vienaip, gavosi kitaip, bet čia nenoriu vėl veltis. O su tuo išėjimu, man atrodo, jog iš mano pusės viskas buvo gerai ir gražiai padaryta, o jeigu jie galvoja kitaip, tai ką aš padarysiu“, – pasakojo puolėjas.