Su Vilniaus „Rytu“ sutartį pasirašęs 22-ejų 208 cm ūgio Rapolas Ivanauskas prisistatė krepšinio sirgaliams.
Vilniaus Rytas / Tvarkaraštis
Kaune gimęs, tačiau ketverių metų į JAV persikėlęs krepšininkas papasakojo, jog krepšinį pamėgo dėl savo tėčio Tomo Ivanausko, kuris pats profesionaliai žaidė krepšį Lietuvos krepšinio lygoje, o 1995-1996 metų sezone „Šilutėje“ rinko po 12,9 taško ir 7,4 atkovoto kamuolio.
„Gimiau Kaune, iki išvykimo į JAV Lietuvoje praleidau 3-4 metus, mano tėvai gyveno Šilutėje. Mano tėtis šiame mieste žaidė krepšinį, o man būnant ketverių metų mes išvykome į JAV ir nuo tada gyvenau ten.
Be abejo, žaisti krepšinį mane įkvėpė tėtis ir pusbrolis Deividas Dulkys, kurie žaidė profesionaliai, o Deividas žaidžia krepšinį iki šiol. Dabar su tėčiu daug kalbamės apie taktikas, mokomės žaidimo. Jis žino, kaip aš žaidžiu geriausiai. Jeigu kažko nepadarau, ką anksčiau padarydavau, jis man tai primena“, – interviu „Ryto“ klubui kalbėjo Ivanauskas.
Rapolas Ivanauskas taip pat papasakojo, kodėl nė karto neatvyko į Lietuvos jaunimo rinktinę, kaip jam sekėsi žaisti krepšinį NCAA ir kokius tikslus jis sau kelia Vilniaus „Ryte“.
– Rapolai, į Lietuvą buvote grįžęs prieš ketverius metus. Ką veikėte?
– Praleidau daug laiko su šeima, su seneliais, pusbroliais. Savaitę laiko praleidau Vilniuje, taip pat po savaitę buvau Šilutėje ir Alytuje.
– Buvote kviečiamas į Lietuvos jaunimo rinktinę, bet prie jos neprisijungėte. Kodėl?
– Dėl dokumentų JAV, kadangi man buvo sunku išvykti nebūnant JAV piliečiu. Tuomet neturėjau garantijos, kad galėsiu grįžti. Buvo rizikinga išvykti, nes galėjau įstrigti.
– Mokėtės trijuose skirtinguose universitetuose. Kuo šios patirtys buvo naudingos?
– Buvo daug teigiamų dalykų ir keli neigiami aspektai. Iš pradžių patekau į Šiaurės vakarų universitetą ir tuomet dukart paeiliui patyriau paties traumas, todėl nežaidžiau. Norėjosi naujo starto, todėl išvykau į Kolgeito universitetą ir ten mums sekėsi puikiai, dukart laimėjome konferencijos čempionatą, tapau naudingiausiu žaidėju. Tai buvo gera patirtis.
– Kur save matote aikštėje – ketvirtoje ar penktoje pozicijoje?
– Labiau sunkiuoju krašto puolėju. Jeigu reikia, kartais galiu sužaisti ir vidurio puolėju. Vidurio puolėjai labiau žaidžia po krepšiu ir deda kamuolį į krepšį, o aš galiu padaryti daugiau dalykų: varytis kamuolį, atakuoti krepšį, žaisti vienas prieš vieną.
– Kodėl nusprendėte atvykti į Lietuvą?
– Manau, kad tai yra puiki galimybė, nes šioje komandoje aš lengviau priprasiu, be to, komandai trūko mano pozicijos žaidėjo.
– Koks yra jūsų pagrindinis tikslas „Ryto“ komandoje?
– Tiesiog kasdien tobulėti, išmokti, kaip žaisti europietišką krepšinį. Man tai bus pirmoji patirtis žaidžiant Europoje, todėl turiu daug ko išmokti. Tikiuosi, jog greitai mokysiuosi ir gerai pasirodysiu.