2017-aisiais palikdama Lietuvos moterų rinktinės stovyklą, Marina Solopova išdėstė savo poziciją vyr. treneriui Mantui Šerniui ir po nemalonios patirties nusprendė atsisveikinti su nacionaline komanda.
Žiūrovės pozicijoje likusi Solopova stebėjo ir palaikė savo bendražyges kovojant dėl sugrįžimo į Europos elitą, o nuo rinktinę gaubusio šurmulio stengėsi atsiriboti.
Visgi to padaryti neleido kaskart aktualijų kontekste nuaidėjusi pačios pavardė.
Užsienyje rungtyniaujančios krepšininkės nebeįtraukimas į rinktinės kandidačių sąrašą kėlė klausimų. Kas pasikeitė per tris mėnesius, jog karjeros piką pasiekusios sportininkės nebeliko tarp pretendenčių?
Atsakymas ilgą laiką liko rinktinės rate, kol praėjus daugiau nei trejiems metams išstojo pati krepšininkė.
„Tarp „niekada atstovausiu Lietuvai“ ir „niekada neatstovausiu Manto Šerniaus vadovaujamai komandai“, sakyčiau, yra nemažas skirtumas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė Solopova.
Taip žaidėja reagavo į Šerniaus komentarą „BasketNews.lt podkaste“, išsakytą ieškant priežasčių, kodėl Lietuvos moterų krepšinis pametė pergalingą kelią.
„Marina man yra pasakiusi tiesiai šviesiai, jog ji daugiau nenori atstovauti Lietuvai. Šitoje vietoje, jei nenori atstovauti Lietuvai, nematau joje (rinktinėje – aut. past.) ir vietos“, – situaciją pateikė Šernius.
„BasketNews.lt“ kreipėsi į krepšininkę dėl priimto sprendimo, kuris, jos teigimu, buvo iškomunikuotas neteisingai.
Apsisprendimo fonas
2015 m. Europos čempionate per žingsnį nuo pusfinalio likęs Lietuvos rinktinės branduolys per 2017-ųjų lapkričio langą susirinko į 2019 m. Senojo žemyno pirmenybių kvalifikacijos startą.
Pirmajame atrankos mače nuo suolo pakilusi Solopova aikštėje praleido 25 minutes, bet prametusi penkis metimus iš žaidimo liko be taškų ir finišavo su –4 naudingumo balais.
Lietuva Kėdainių arenoje 70:73 dramatiškai krito prieš Vengriją, o po trijų dienų išvyko į antrąjį mūšį Maskvoje, kur ir gimė krepšininkės drastiškas sprendimas.
Rusijos sostinėje atkakliai besiklosčiusioje dvikovoje Solopova vienintelė kiurksojo suolo gale, kai į akistatą su šeimininkėmis buvo išmėgintos visos likusios žaidėjos.
„Kiekvienas žmogus turi ribas, o jos buvo pasiektos Rusijoje, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ komentavo Solopova. – Galima rodyti pagarbą ir nerodyti jos. Mano atžvilgiu buvo nepagarba, kai rungtynėse su Vengrija žaidžiau 25 minutes, o rungtynėse su Rusija yra išleidžiama vienuolika žaidėjų, išskyrus mane. Be jokio paaiškinimo. Man atrodo, jog tai yra kažkas asmeniško, ne tik žaidimas.“
Šerniaus vadovaujama komanda Rusijoje sugėrė dar vieną skaudų smūgį 62:64 ir pirmąjį atrankos etapą pradėjo dviem pralaimėjimais. Keliaujant namo, niūrių nuotaikų fone Solopova išsakė savo poziciją rinktinės vairininkui.
„Nebuvo aiškinimo, kodėl (nežaidžiau), – situaciją prisiminė Solopova. – Vis tik yra tam tikros emocijos. Važiuoji į rinktinę ir galvoji, kad žaisi. Ypač pirmos rungtynės parodė, kad žaisiu. Su tokiu tikslu ir važiavau.
Yra didelis skirtumas tarp atstovavimo Lietuvai ir tam tikram klubui. Tai – garbė. Po rungtynių Rusijoje supratau, jog jam vadovaujant mano karjera – baigta.“
Rinktinės strategas „BasketNews.lt podkaste“ taip pat pakomentavo buvusį konfliktą su viena vedlių Kamile Nacickaite, kuris vėliau buvo išspręstas atviru pokalbiu ir duetas tęsė darbą bendram labui.
Tuo metu Solopova teigė, jog jos bendravimas su treneriu nutrūko po akistatos Rusijoje ir sprendimų nebuvo ieškota.
„Manau, kad iš mano pusės – neįmanoma, – į klausimą, ar buvo galima užkasti karo kirvius dėl bendro darbo rinktinėje, atsakė Solopova. – Apsisprendžiau po Rusijos, kodėl turėčiau važiuoti, nervintis ir vėl atsitiktinai būti dvylikta žaidėja, kuri nežais. Susitaikiau, kad nebežaisiu rinktinėje. Aišku, apsivilkti Lietuvos marškinėlius yra vau, kai himnas groja, tai yra neįtikėtina.“
2015 m. Senojo žemyno pirmenybėse Solopova prie Šerniaus žaidė visose 10 rungtynių, per kurias vidutiniškai aikštėje praleido po 19 minučių, rinko po 4,5 taško, 2,3 atkovoto kamuolio ir 1,9 rezultatyvaus perdavimo.
Ji dvikovoje su Ispanija rungtyniavo 28 minutes, o pralaimėtame mūšyje, siekiant penktosios vietos ir kelialapio į olimpiadą, su Turkija žaidė 30 minučių.
Metais anksčiau vykusioje atrankoje Solopos žaidimo laiko vidurkis siekė 24 minutes, pelnytų taškų – 7,5, rezultatyvių perdavimų – 2,7, atkovotų kamuolių – 1,8.
Klaipėdietė į Lietuvos rinktinę įsiveržė sužibėjusi 1990 m. gimimo merginų kartoje, kuri šaliai skynė istorinius laimėjimus. Jos 2006 m. iškovojo Europos U16 čempionato bronzos medalius, o 2008 m. – Senojo žemyno U18 pirmenybių auksą. Pastarajame turnyre jaunoji krepšininkė metė po 14,5 taško, atkovojo po 5,2 kamuolio ir atliko po 4 rezultatyvius perdavimus.
2008 m. čempionių trofėjus merginų turnyre – vienintelis auksinis titulas Lietuvos jaunimo krepšinio istorijoje.
2010-aisiais Algirdo Paulausko pakviesta sportininkė Lietuvos moterų rinktinėje debiutavo kovojant dėl vietos 2011-ųjų Europos čempionate.
Trenerio žodžiai įžeidė
Solopova tikino, kad jeigu Šernius iš karto būtų teisingai pagarsinęs išsakytą poziciją, krepšininkė nebūtų reagavusi ir linkusi žvalgytis į praeitį.
„Pokalbio tarp mūsų (su „BasketNews.lt“ žurnalistu – aut. past.) nebūtų, jeigu treneris būtų pasakęs, jog konfliktas buvo kažkada ir ji nekviečiama. Viskas. Kam reikia sakyti taip, kai gali to išvengti? Esu iš tų žaidėjų, kuri niekada netyli. Jeigu kažkas įvyko, neturiu problemos apie tai šnekėti“, – teigė žaidėja.
Dėliojant sudėties projekciją kitam atrankos langui po Solopovos išvykimo, jos pavardės tarp kandidačių nebeliko.
Tokio sprendimo viešu motyvu tapo krepšininkės pasirinkimas žaisti Rumunijoje.
„Kai nebevažiavau į antrą langą, iš trenerio buvo toks komentaras, kad esu nekviečiama, nes žaidžiu Rumunijos lygoje, kuri yra per silpna, – bendraudama su tinklalapiu „BasketNews.lt“, prisiminė Solopova. – Tada nereagavau ir galvojau, kad tiek jau to. Bet kai išėjo komentaras, jog „pasakiau, kad neatstovausiu Lietuvai“, įžeidė mane.
Jeigu būčiau taip pasakius, tada tiek jau to, bet mano žodžiai buvo, jog „niekada neatstovausiu jo vadovaujamai komandai“, o ne Lietuvai. Iki šiol laikausi tos pačios nuomonės.“
Jųdviejų bendra darbo patirtis prasidėjo dar gerokai prieš rinktinę – 2010-aisiais Kauno „VIČI-Aisčių“ komandoje. 2010-2011 m. sezone kaunietėms nepatekus į Eurolygos atkrintamąsias, krepšininkė aštuntfinalio etapui buvo paskolinta Slovakijos čempionei, Košicės „Good Angles“ komandai.
Nepatekus į ketvirtfinalį, Solopova grįžo į Kauną, o dabar prisimindama į šį etapą, teigė, jog bendravimas su treneriu nebuvo pats sklandžiausias. Todėl 2011-ųjų vasarą ji pasinaudojo kontrakte numatyta sąlyga išvykti ir Prancūzijoje pradėjo legionierės karjerą.
Kodėl žaidėjai ir treneriui taip nesisekė rasti bendros kalbos?
„Reikia mokėti kalbėti su moterimis. Vien bendravimas tarp mūsų... Jeigu tu kalbi su visomis moterimis vienodai, tai mėgini nekonfliktuoti su kažkuo, o pas mus konfliktų buvo, – pasakojo Solopova. – Nėra, kad dabar paminėjo mane, ir konfliktas buvo tik su Solopova. Buvo konfliktai ir su kitomis žaidėjomis, ir jie buvo nušviesti spaudoje. Nėra nieko naujo.“
Karjeros pasirinkimai
Kai Solopova nusprendė užverti rinktinės duris, gynėja žaisdama Rumunijoje 2017-2018 m. sezone rinko po 11,7 taško, atkovojo po 5,5 kamuolio, atliko po 4,9 rezultatyvaus perdavimo ir fiksavo po 15,8 naudingumo balo.
Kitąmet ji persikėlė į Sfintu Georgės „ASC Sepsi“ gretas ir tapo šalies čempione, vietiniame fronte fiksuodama po 11,4 taško, 5,2 atkovoto kamuolio ir 3,7 naudingumo balo.
Europos taurėje Solopovos rodikliai siekė 9,2 taško, 3,8 atkovoto kamuolio ir 3,2 rezultatyvaus perdavimo, o pataikymas iš toli – 44 proc.
Po tokių dviejų sezonų žaidėja sugrįžo į vieną stipriausių Europos lygų – Prancūzijos pirmenybes.
„Rumunijos lyga nėra tokia prasta, jeigu iš jos išvažiuoji į Prancūziją“, – teigė Solopova, Saint-Amando „Hainaut Basket“ fiksavusi 9,9 taško, 3,8 atkovoto kamuolio ir 1,7 rezultatyvaus perdavimo statistiką per 27 žaidimo minutes.
Būtent šiam Prancūzijos klubui Solopova atstovavo pirmąkart patraukdama į užsienį. Vėliau ji svetur žaidė Turkijoje ir Čekijoje, o dabar Rumunijoje gina Satu Marės „CS Municipal“ garbę.
Ši šalis europinėje arenoje turi vieną atstovą – čempionę „ASC Sepsi“, kurioje anksčiau rungtyniavo pati Solopova.
„Būkime teisingi: Rumunijos lyga nėra įspūdinga – tai nėra Ispanijos ar Prancūzijos lyga, – komentavo Solopova. – Yra ir prastesnių komandų, būna, laimi dideliu pranašumu, bet yra ir stipresnių klubų.
Visgi galvojant realiai, nori užsitikrinti sau ateitį ir važiuoji ten, kur daugiausiai moka, ypač šioje koronaviruso situacijoje, kuri yra labai sudėtinga moterų krepšiniui.“
Solopovos statistika 2020-2021 m. sezone – 12 taškų, 4,5 atkovoto kamuolio, 4,2 rezultatyvaus perdavimo ir 15,8 naudingumo balo per 27 žaidimo minutes.
Paskutinį sezoną gimtojoje Lietuvoje gynėja žaidė 2014-2015 m., kai su „Utenos“ komanda tapo Lietuvos čempione.
Ačiū, kad mus skaitote! Mes jums turime dar daugiau turinio.