Nuotr.: BNS
Nuotr.: BNS
Nuotr.: BNS
Nuotr.: BNS
Nuotr.: BNS
Utenos „Juventus“ sugebėjo panaikinti 19 taškų deficitą, tačiau galų gale pergalės išplėšti nepavyko. Daugiausiai diskusijų sukėlė paskutinis rungtynių epizodas, kuriame teisėjai neskyrė pražangos prieš Bryantą Crawfordą. Savo aiškią nuomonę po dvikovos išreiškė ir „Juventus“ vyr. treneris Žydrūnas Urbonas.
Fotogalerija
„Papasakosiu tokią pasaką, istoriją, – spaudos konferenciją pradėjo Urbonas. – Gyvenau vieną kartą Panevėžyje. Daug laiko praleidau Panevėžyje, ten baigiau sporto mokyklą. Ir vieną kartą grįžtu po rungtynių bei radau apiplėštą butą. Nieko ten ypatingo nebuvo, bet iki dabar atsimenu tą jausmą, kad esu apvogtas. Tas yra baisiausia.“
„Dabar jaučiuosi lygiai taip pat – apvogtas. Sunku, nelengva po tokių rungtynių, kai grįžti iš minus 19 ir duodi per subines šitom savo zviozdom, pradedame eiti keliais. Parodome charakterį, kaip mes galime žaisti. Žinome viską, kur mušame, ką darome.
Ir kada tu grįžti į rungtynes ten tokios op op baudytės, o čia įgriūna, įsirėžia į žmogų... Aš nežinau. Šalia teisėjai, aš nežinau, kaip nesušvilpti. Čia yra baimė ir tada tokiame lygmenyje žmonės negali dirbti. Visi gali daryti klaidas, bet tokių klaidų daryti negalima. Tiesiog. Baisu“, – monologą baigė Urbonas.
– Kaip manote, ar teisėjai apskritai pastebėjo šį epizodą?
– Ką, kaip (galima nepamatyti)? Taip, greičiausiai nepamatė. Jis (teisėjas) tuo metu tikriausiai galvojo, kaip atsidarysiu šalto alaus po rungtynių. Jis jau galvojo... Aš apakęs, aš apakęs. Niekada negalvojau, kad atsidursiu tokioje situacijoje.
Suprantu jų (teisėjų) sunkų darbą, pridarė šiandien nesąmonių. Perima Bryantas Crawfordas kamuolį ir duoda nesportinę pražangą. Ten tiek tragedijų vienas vaikis prišvilpė... Tokio dalyko lemiamu metu (nesušvilpti)...
Rungtynių žaidėjas
Pabaigoje mums už nieką sušvilpė dvi baudas ir jie įmetė paskutinius keturis taškus baudomis. (Iš tiesų paskutinius „Ryto“ taškus tritaškiu pelnė Dovis Bičkauskis, aut. past.). Čia įvažiuoja į žmogų ir sunku atsigauti, ką aš galiu pasakyti. Sunku kalbėti apie krepšinį, kai jaučiuosi apvogtas.
– Po rungtynių rašėte protestą.
– Be abejo. Tegul lyga sprendžia ir žiūri. Negalima šitaip. Taip, sunkus darbas, bet aš nešu atsakomybę prieš savo rėmėjus. Mes surenkame, atsiprašau, mažą suknistą biudžetą ir už tuos pinigėlius surenkame nerealią kompaniją.
Žygis, kuris šiandien mirdamas dirbo. Ir kažkas iš mūsų pasityčiojo su neteisingu, baimės pilnu sprendimu. Jeigu tu bijai, tai neik į džentelmenų klubą. Kaip taip galima? Aišku, aš sutinku, kad žmonės klysta, bet kam nuo to geriau? Ką mūsų pergalė dabar padarytų? Jūs įsivaizduojate, kas bus, jei sezono gale mums pritrūks šitos pergalės?
Tai buvo trys, šimtaprocentinės trys baudos. Bet mes nepritrūksime, nieko nepritrūksime, nes yra vyrai ir mačiau, ką jie darė antroje dalyje – jie žudėsi. Dėl to kamuolio nepaėmėme (po savo krepšiu), buvome pavargę. Ir Skučas, ir Mindaugas Kupšas.
Būtume paėmę tą kamuolį, būtume laimėję, viskas. Nepaėmėme, Dovis Bičkauskis įmetė tritaškį. Šaunuolis Dovis, gera už tą vaikį, išauginome jį. Veda „Rytą“ į žaidimą.
– Ko tikitės iš šio protesto?
– Norime peržaisti paskutinį epizodą. Bryantas gauna kamuolį, į jį šoka, nutrenkia garvežys... Į jį įšoka metimo metu, o paskui jau nebekalbu, dar ir po to užgriuvo ant jo. Ir tada naujas sprendimas.
Tegu susirenka visi žmonės, kurie supranta bei dirba darbą ir pasako, buvo čia bauda, ar ne. Norėtųsi šitą epizodą peržaisti ir todėl rašėme protestą. Aišku, ką jie pakeis... Tuos vargšus žmones dabar nubaus, neleis jiems dirbti, bet mums pergalės niekas nesugrąžins. Jausmas, kad esi apvogtas – tas pats.
– Kas nesisekė pirmajame kėlinyje?
– Mes esame Utenos „Juventus“, galime sau leistis rinktis varžovą. Jie (žaidėjai) taip galvojo. Sezono pradžioje, kai startavome, visi sakė „Urbonai, kas čia per grybai, ką čia susirinkai?“ Dabar visi sako – Utenos „Juventus“, kokia didi komanda. Mes tą galime padaryti žaidimu.
Atvažiavo čia chebrytė su karūnomis, sudaužėme „Rytą“ ir su Goudelocku bei Boatrightu Utenoje. Tai paimi už ausų ir tempi iš mėšlo. Ištempėme, bet gale kažkas paima ir nusprendžia rungtynes. Sako „ne, mes jums neduosime, varykite namo“.
Gaila, jaučiuosi apvogtas. Jaučiamės visi – komanda jaučiasi apvogta. Tikrai nesinori nieko kaltinti, bet toks jausmas. Kartais gali pralaimėti rungtynes vyriškoje kovoje. Gavai į snukį iš kairės ir žinai, kad prasileidai, ką jau padarysi. Galvoji, kad kitą kartą būsi gudresnis, bet šito šiandien nebuvo. To neleido.
Paskutinės rungtynių akimirkos:
