Kauno „Žalgiris“ šiandien pakelta galva baigė sezoną Eurolygoje, o pasireikšti gavo ir bene labiausiai šį sezoną apkalbamas kauniečių talentas Marekas Blaževičius.
Į Kauną 2020-ųjų tarpsezonį persikėlęs 19-metis 207 cm ūgio krepšininkas iš stratego Martino Schillerio šiemet laiko pasireikšti kol kas gavo nedaug.
Aukštaūgis ant parketo pasirodė vos šešeriose Eurolygos rungtynėse, o šiandien prieš Atėnų „Panathinaikos“ gavo daugiau minučių nei per visą Senojo žemyno pirmenybių sezoną kartu sudėjus.
Blaževičius šiandien ant parketo praleido beveik 18 minučių ir per jas pelnė 7 taškus (3/7 dvit., 1/2 baud.), atkovojo 4 kamuolius atliko 1 rezultatyvų perdavimą ir surinko 8 naudingumo balus.
Nepaisant sunkaus sezono, „Žalgirio“ talentas į dabartinę situaciją žiūri pozityviai ir visiems primena – pernai jis dar trynė mokyklos suolą.
„Man yra devyniolika, aš ką tik baigiau mokyklą ir esu vienoje geriausių Europos organizacijų, su geriausiais Lietuvos žaidėjais, dabartiniais ir buvusiais, superiniai legionieriai. Turiu visas galimybes augti, čia nėra nieko blogo ir tiesiog visas tas požiūrio keitimas man padėjo ir aš pats jaučiu, kad žymiai patobulėjau psichologiškai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo aukštaūgis.
– Kaip jūsų akimis atrodė rungtynės?
– Rungtynės buvo labai fiziškos, kadangi varžovai atvažiavo su labai dideliu ūgiu, žaidžia senamadišką krepšinį su dviem dideliais žmonėmis, o mes buvome nukraujavę, turėjome tik 2 centrus – mane ir Martiną. Jankis buvo tikras vienas ketvirtas numeris, Patricio Garino tikra pozicija yra trečia, bet šiandien žaidė ketvirtu, tai manau, jog labai gerai susitvarkėme. Jie atkovojo labai mažą skaičių kamuolių puolime, kas yra jų stiprybė ir pagal šį rodiklį jie yra antri lygoje, tą mūsų treneris akcentavo ir mes su tuo susitvarkėme, labai gerai užbėgome. Buvo labai superinė energija ir tiesiog atrodė, jog jie nebenorėjo žaisti, o mūsų noras ir energija palaužė rungtynes.
– Kiek buvo sportinio pykčio įrodyti savo vertę Eurolygoje?
– Buvo smagu išeiti ir žaisti krepšinį. Šis sezonas man gaunasi toks, kad įgaunu patirties, dirbu individualiai bei atrandu ramybę. Mokausi išnaudoti trumpas atkarpas, kas yra tikrai naudinga ir tai, ko man trūksta. Ypač tos kantrybės, ramybės aikštelėje, ką mes šiandien irgi matėme, kad kartais perskubėdavau, o kartais gaudavosi gerai. Pykčio ir ambicijų tikrai buvo, bet manau neblogai susitvarkiau. Aišku, kartais perskubėjau, bet pusė velnio.
– Po rungtynių Paulius Jankūnas pranešė, jog dar nebaigs karjeros. Kada jis tai pasakė komandai ir kaip reagavote?
– Ką tik rūbinėje mes irgi sužinojome visi, parėkavome, apsikabinome, pasidžiaugėme. Pasipylė juokeliai, kurie iki šiol girdisi rūbinėje. Labai smagi atmosfera dėl to.