Nuotr.: E.Sliežauskas
Nuotr. E.Sliežauskas

Ilgametis Kauno „Žalgirio“ krepšininkas 38-erių Tadas Klimavičius šį sezoną yra nesustabdomas Regionų krepšinio lygoje, tačiau pats krepšininkas yra įsitikinęs, kad jeigu ne 2012 metais patirta trauma, jis vis dar žaistų stipriausiame šalies divizione.

Šį sezoną pelnomi taškai

53%
89,8
Pelno taškų: 89,8
Taiklumas: 52,8%
Vieta lygoje: 1
Geriausias pasiekimas: 108
Blogiausias pasiekimas: 61
Daugiausia pelno: Marius Grigonis

Klimavičius paskutines rungtynes LKL sužaidė 2017 metų spalio 28 dieną prieš Utenos „Juventus“. Simboliška, kad rungtyniaudamas būtent prieš šią komandą, jis taip pat patyrė skaudžiausią savo gyvenimo traumą.

Tai nutiko 2012-2013 metų sezono pradžioje, spalio 2 dieną Utenoje, kai Klimavičius „Žalgiryje“ žaidė penktą sezoną paeiliui.

Klimavičius šoko link krepšio, į jį įsirėžė Paulius Morkeliūnas, o žalgirietis krito ant parketo ir rėkdamas susiėmė už dešinės kojos kelio.

Nuplyšo kryžminiai ir priekiniai kelio raiščiai, meniskas, išniro koja. Tai įvyko pačiame karjeros pike.

„Jeigu ne ši trauma, LKL būčiau drąsiai žaidęs iki 40-ies, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė Klimavičius, atskleidęs, kad ir šį sezoną buvo sulaukęs susidomėjimo iš vieno LKL klubo. – Man jokių kitokių problemų daugiau nėra buvę. Nei su čiurnomis, nei su nugara, kas dažniausiai būna. Sveikatos ir noro yra. Labai apmaudu, kad tokią traumą patyriau per savo patį piką, būdamas 29-erių metų. Spalio 2 dieną patyriau traumą, spalio 9 dieną atliko operaciją, o spalio 10 dieną, per savo 30-ies metų gimtadienį, atsibudau intensyvios terapijos palatoje su morfinu. Buvo pats blogiausias gimtadienis.“

204 cm ūgio Klimavičius nuo 2008 iki 2014 metų žaidė Kauno „Žalgiryje“ ir atsiėmė keturis LKL čempionų žiedus, o geriausią sezono rinko 10,8 taško ir 6,5 sugriebto kamuolio. 2010 metais jis pasaulio čempionate su Lietuvos rinktine laimėjo bronzos medalį.

Nors po traumos dar tapo LKL čempionu ir turėjo du puikius sezonus Vokietijos Bonos „Telekom Baskets“ klube, Klimavičius į savo buvusią forma nebegrįžo.

Po karjeros pabaigos jis pusantrų metų kamuolio neėmė į rankas, kol galiausiai gavo gimtojo krašto komandos skambutį.

Visą gyvenimą Kauno rajone gyvenantis Klimavičius dabar atiduoda duoklę nuo vaikystės puikiai pažįstamam kraštui ir jau trečią sezoną paeiliui žaidžia Kauno raj. „Omegos“ komandoje, kurioje taip pat užima ir žaidžiančiojo trenerio Evaldo Dainio asistento pareigas.

Po karjeros pabaigos nuolat sportuojantis ir tik kelis kilogramus priaugęs Klimavičius RKL yra dominuojanti jėga. Vidurio puolėjas vidutiniškai pelno po 15,8 taško (69,8 proc. dvit., 34,2 proc. trit.), atkovoja po 10,6 kamuolio, atlieka po 3,2 rezultatyvaus perdavimo, blokuoja po 1,8 metimo ir renka po 25,6 naudingumo balo.

Praėjusį savaitgalį jis sužaidė fantastines rungtynes, kai aštuntfinalio mače su „Biržais“ surinko 38 taškus (12/15 dvit., 3/3 trit., 5/5 baudų), atkovojo 15 kamuolių, blokavo 4 metimus, atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir įsirašė 58 naudingumo balus.

Įspūdingas Klimavičiaus pasirodymas RKL:

Aštuntfinalyje jis rinko po 24,7 taško ir 41,3 naudingumo balo, o jo vedamas klubas žengė į ketvirtfinalį. Šioje komandoje Klimavičius turi dar vieną svajonę.

„Niekur kitur neičiau žaisti. Norėčiau, kad Kauno rajonas, kuriame gyvenu, turėtų komandą aukštesnėje lygoje, NKL. Būtų svajonės įgyvendinimas, jeigu šiais metais laimėtume RKL. Jeigu papultume į NKL, tai turbūt dar pažaisčiau“, – teigė Klimavičius, kuris po karjeros pabaigos didžiausia dėmesį skiria verslui.

„BasketNews.lt“ interviu su Tadu Klimavičiumi – apie 2012 metais patirtą traumą, atsigavimą po jos ir iki šiol jaučiamus padarinius, žaidimą Regionų krepšinio lygoje, gaunamus pasiūlymus grįžti į profesionalų sportą ir savo gyvenimo komandą „Žalgirį“.

– Tadai, 2017 metų pabaigoje atsisveikinote su Prienų komanda, kadangi jautėte kelio skausmus. Ar dabar kelis jau yra pasveikęs?
– Normalus jis niekada jau nebus, vis tiek darytos keturios operacijos. Keliui tai yra labai daug. Kaip sakau, žaidžiu viena koja. Nebegaliu turėti profesionalių treniruočių, tik dar labiau pakenkčiau. Aš save prisižiūriu, kad nebūtų didžiulis treniruočių ar fizinis krūvis, sportuoju tiek, kad raumenys palaikytų tonusą. Pažaidžiu dėl savo paties malonumo, virš galimybių nesistengiu.

2012 metais atliko kelio operaciją, bet po to manęs niekada nepaliko skausmai, nuolat skaudėdavo. Vis bandydavo tvarkyti, operuodavo, rasdavo tai vieną, tai kitą problemą. Kelis buvo stipriai sutraumuotas, jau neatsistato į pradinę būseną.

Aš jį jaučiu nuolat, ir laiptais lipant, ir sėdant į automobilį ar ant kėdės. Visada jaučiasi, nieko nepadarysi. Susigyvenau su tuo. Tokią traumą žmogus galėjo gauti ir lipant laiptais ar nukritus nuo dviračio. Man nuo profesionalaus sporto daugiau visiškai nieko neskauda, tik tą koją. Trauma buvo padaryta mechaniškai. Aš pats nepaslydau, nenukritau, realiai man ją išlaužė.

Tado Klimavičiaus trauma:

– Nors patyrėte labai skaudžią traumą, tačiau dar sužaidėte vieną pilną sezoną „Žalgiryje“ ir laimėjote ketvirtą LKL žiedą, o vėliau turėjote du labai gerus sezonus Vokietijoje.
– „Žalgiris“ yra aukštesnio lygio komanda, jų tikslai yra aukštesni. Po traumos aš tikrai nebuvau toks, koks prieš ją. Po traumos iki kontaktinio krepšinio praėjo 10 mėnesių.

„Žalgiris“ pasielgė draugiškai. Patyrus traumą, tais metais kaip tik baigėsi mano kontraktas, o jie pratęsė sutartį dar vieneriems metams. Aš jiems už tai esu dėkingas. Nėra taip, kad gavau traumą ir mane atleido.

Man Vokietijoje ir su trauma gerai sekėsi, gerai žaidžiau, pačiam buvo smagu gerai jaustis geroje komandoje, pasiekėme rezultatų.

Dvejus metus žaidžiau su metaliniais įtvarais. Juos užsidėdavau prieš kiekvieną treniruotę, o po jos nusiimdavau. Vieną kartą darėme apšilimą per visą aikštelę, viskas vyko labai greitai ir aš nespėjau jo užsidėti. Net nepajutau, tiesiog pamiršau užsidėti. Man tai buvo tiek įaugę į kraują, kad buvo baisu, jog neužsidėsi, kažkas pastums ir kažkas nutiks. Netyčia neužsidėjau ir po to jau visam laikui jį nusiėmiau. 

– 2019 metų vasario mėnesį debiutavote RKL. Kaip atsidūrėte „Omegos“ komandoje ir kodėl nusprendėte vėl žaisti?
– Pusantrų metų kamuolio į rankas nebuvau paėmęs, tiesiog vieną vakarą paskambino „Omegos“ treneris ir pasiūlė, ar norėčiau atvykti, pasakė, jog žaidžia Ringauduose, o aš gyvenu Akademijoje, vos už kelių kilometrų. Ringauduose gimiau ir užaugau, viskas vietoje. Pasakiau, jog nežinau, esu ilgai nežaidęs, bet vis tiek pasiūlė ateiti. Pagalvojau, kad viskas vietoje, reikia palaikyti fizinę formą, tad sutikau.

Pabandžiau, iš pradžių buvo sunku, vis tiek pusantrų metų nežaidžiau. Kad ir koks čia lygis, bėgioti vis tiek reikia, įgūdžiai po truputį dingsta, taip pat greitis. Bet dabar visai neblogai jaučiuosi.

Norėjau ne aukštumų siekti, o tiesiog pasportuoti ir pabėgti nuo kasdienių rūpesčių. Vis tiek krepšinį visą gyvenimą žaidžiau. Atrodo, kad po darbo nuvažiuoji, esi pavargęs, bet vis tiek užsimiršti ir rungtynėms atsiranda jėgų bei emocijų, išsikrauni, susitinki su draugais. Krepšinis yra įaugęs į kraują ir sunku be jo.

Nuotr. K.Linkevičiūtė

– Komandoje taip užsikabinote, kad jau žaidžiate trečią sezoną.
– Niekur kitur ir neičiau. Man čia viskas vietoje, prie namų. Norėčiau, kad Kauno rajonas, kuriame gyvenu, turėtų komandą aukštesnėje lygoje, NKL. Būtų svajonės įgyvendinimas, jeigu šiais metais laimėtume RKL. Mūsų komandai dėl pandemijos buvo labai sunkūs metai, daugiau nei pusė vyrų atvažiuoja iš Vilniaus, iš Kauno rajono turime tik du, kiti iš Kauno. Neturėjome progų treniruotis, tai uždarytos savivaldybės, tai į salę neįleidžia. Sudėtingi metai.

– Pagal tai, kaip žaidžiate, atrodo, kad nebūtų didelių problemų rungtyniauti ir aukštesniame lygyje, pavyzdžiui, NKL.
– Žaisti ten tikrai nebūtų problema, bet aš jau pats negalėčiau sau leisti dviejų treniruočių per dieną, kūnas to nebeleistų. Tiksliau kelis.

– Kiek malonumo teikia žaidimas RKL?
– Kaip ir visur, kiekvieną kartą žaidi dėl pergalės. Nesvarbu, kiek metų, visada norisi laimėti. Emocijos ir azartas yra išlikę.

– Praėjusį savaitgalį rungtynėse surinkote 58 naudingumo balus ir laimėjote. Turbūt tokiose rungtynėse pasikraunate labai geros emocijos?
– Tose rungtynėse tikrai buvau žiauriai pavargęs, darbe kelias savaites turėjome daug veiklos. Atėjau į salę ir galvojau, kaip taip pavargus reikės žaisti, bet vis tiek susikaupiau, susiėmiau, o tada to nebejauti. Atrodo, jog iš vieno darbo eini į kitą, bet stengiesi jį atlikti kaip įmanoma geriau. Tikrai nesitikėjau, kad pavyks taip sužaisti. Laimėjome ir kažkiek prisidėjau prie komandos pergalės.

– Rungtynėse surinkote 38 taškus, prametėte tik tris metimus ir pataikėte visus 3 tritaškius. Turbūt viskas sekėsi?
– Dėl metimų, tai dažnai paduodavo perdavimą ar atkovodavau kamuolį, aišku, ir apžaisdavau, o tritaškių daug nemėtau, bet tą dieną sukrito. Man svarbiausia, kad laimėtų komanda, kad mes kaip nors laimėtume čempionatą. Aš savo asmeninių statistinių tikslų tikrai nesiekiu, man to nereikia.

– Bet per savo karjerą mėgdavote ir iš toli mesti.
– Taip, iki traumos žaidžiau ketvirtu numeriu, o po traumos išvažiavau į Vokietiją ir iškart pradėjau rungtyniauti vidurio puolėju. Nespjaudavau į tritaškius, man jokio skirtumo, ar ketvirtu, ar penktu žaisti. Jeigu dabar pradėčiau karjerą, galbūt būčiau labiau nusisekęs, nes būčiau mobilus vidurio puolėjas (juokiasi).

Nuotr. E.Sliežauskas

– Kada turėjote paskutinį pasiūlymą iš LKL, NKL klubų?
– Iš NKL skambino ir šiemet, ir pernai, vis kas nors pabando. Nebenoriu jau kažkur kitur gyventi ar bandyti pragyventi iš NKL komandų algų. Agentas šį sezoną buvo užsiminęs, kad viena LKL komanda norėjo, jog padėčiau, bet pasakiau, kad nebejuokintų, nebenoriu (juokiasi). Toje komandoje, kurioje būtų galima uždirbti tokius pinigus, dėl kurių kažkur važiuočiau, nebegalėčiau normaliai treniruotis.

Čia žaidžiu savo namuose, dėl savo malonumo, yra dėl ko stengtis. Jeigu pavyktų laimėti ir Kauno rajono komandą išvesti į NKL, būtų gera pačiam, kad kažkuo prisidėjau. Kauno rajonas šioje lygoje neturi komandos, o rajonas yra vienas didžiausių Lietuvoje.

– Tai – patriotiniai norai?
– Iš dalies taip. Pats Kauno rajone užaugau, tai irgi labiau motyvuoja. Jeigu ne užsienyje praleisti metai, čia gyvenčiau 39-us metus.

– Interviu „Kauno dienai“ sakėte, kad „Žalgiris“ yra jūsų gyvenimo komanda. Ar dabar stebite visas „Žalgirio“ rungtynes ir kokį įspūdį palieka komanda?
– Nuolat stebiu, kaip anksčiau žaisdavau, taip dabar ištisai stebiu kiekvienas rungtynes. Geras įspūdis, pradžioje galbūt buvo klausimų dėl komandos gynybos, bet vėliau susitvarkė. Eurolygoje tikrai pasiekė nemažai pergalių, gaila, kad nepapuolė toliau, nes tikrai buvo verti. Pralaimėjome prieš „Maccabi“, kai labai reikėjo, galbūt kitu atveju viskas būtų kitaip. Tikrai Eurolygoje labai daug pasiekė. Dauguma kalbėjo, kaip bus be Šarūno Jasikevičiaus, bet buvo neblogai. Treneris Martinas Schilleris Eurolygoje dirbo pirmą sezoną, jam buvo sunku persiorientuoti, bet, manau, jam turėtų būti rašomas aukštas balas.

– Jūsų ilgametis komandos draugas Paulius Jankūnas taip pat rodo klasę ir nutarė žaisti dar vieną sezoną.
– Dauguma draugų vis kalba, kad Paulius vėl sužaidė. Jis įsivažiavo ir demonstruoja gerą žaidimą. Manau, kad tikrai yra vertas sužaisti dar sezoną, galbūt net kelis. Vis tiek „Žalgirio“ legenda. Jeigu taip žais ir kitą sezoną, tuomet kodėl gi ne. Jis labai save prisižiūri, dar gali žaisti ir žaisti.

– Ar pats norėtumėte dirbti krepšinio srityje?
– Prie sporto, krepšinio norėčiau likti. Gyvenimas parodys, kur ir kada. Šiai dienai prisidedu žaisdamas RKL ir bandydamas kažką duoti Kauno rajonui ir šiai komandai. Po to matysime. Gal ta komanda pakils į aukštesnį lygį, gal ten reikės, gal kažkur kitur. Dar nesugalvojau, konkrečių pasiūlymų negavau. Treneriu nenoriu būti, esu sėslus žmogus, nemėgstu padrikų atleidimų ar darbo keitimo kas 2-3 mėnesius ar metus. Ši srities netraukia, o dėl kitų sričių viską parodys ateitis.


Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (11)
Hmm
Gaila del traumos, bet kaip pasake kad i ji isireze Morkeliunas,tai panasiau kad pats lipo i medi ir noredamas uzdirbt bauda krito taip nesitykedamas kad gaus trauma.
2021-04-16
-1
Atsakyti
Anonimas
protingai sneka tas klima
2021-04-16
-1
Atsakyti
Off topic
Labai keista, kad nei vienas iš šių vadinamų didžiųjų krepšinio portalų nesugeba parašyti apie paviešinta Eurolygos komandų laišką Bartomeu, o vienintelis lrytas portalas, kuri nėra tik krepšinio naujienų portalas, sugena tą padaryti: „Žalgiris“ su kitais klubais susprogdino „bombą“ – pareiškė, kad neleis toliau dirbti Eurolygos prezidentui Paviešintas nepasitikėjimo laiškas J.Bertomeu.
2021-04-16
+4
Atsakyti
Darko
keista ne į temą komentarus rašyt. Kad tau svarbus Žalgiris ir eurolyga, nereiškia, kad visiems svarbu.
2021-04-16
-3
Atsakyti
Kacinskas
noreciau Tada kita sezona matyti savo valdomoje mylimoje komandoje
2021-04-16
-1
Atsakyti
Ciongas
Buvęs profesionalas yra buvęs profesionalas, todėl laisvai galėtų ir NKL pažaisti. Nieko ypatingo jau nerodo, bet kūno judesiai nugludinti, įdirbis likés, o žaidžia prieš kiemo vaikinus.
2021-04-16
-2
Atsakyti
Laba diena dominuojantis Rkl? Rkl mėgėjų pasižaidimas ten nėra profesionalų rimtų treniruočių visiems tai hobis po darbo. Keista kaip stebimasi kad buvęs krepšininkas dominuoja prieš mėgėjus lyg tai būtų įvykis
2021-04-16
Atsakyti
...
Abejoju ar kada ir iki RKL pakiltum
2021-04-16
+2
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 11

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.