Nuotr.: FIBA
Nuotr. FIBA

Nemuno saloje dužusi olimpinė viltis Lietuvos rinktinę paliko be vyr. trenerio, kurio paskyrimas teks jau ateinančiai naujai Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) valdžiai. 

Arvydo Sabonio komanda darbuojasi paskutinius antros kadencijos mėnesius, ypač apkartusius pirmąsyk per nepriklausomybės istoriją nepatekus į olimpines žaidynes ir nusivylimo fone atsisveikinus su dar vienu komandos generolu.

Dariui Maskoliūnui pasitraukus po skaudaus Slovėnijos krepšininkų dūrio „Žalgirio“ arenoje, rinktinė po antrojo didžiojo turnyro iš eilės neteko vedlio dėl neišpildytų lūkesčių.

Prieš tai – 2019-ųjų rudenį – Dainius Adomaitis savo iniciatyva paskelbė apleidžiantis vyr. trenerio portfelį po kontroversiškos pabaigos su Prancūzija likus už pasaulio čempionato atkrintamųjų.

Šių trenerių etapų pabaigos – vienodos, bet jų darbo metodikos – skirtingos, ir tuo pačiu rodančios aiškią kryptį ieškant Maskoliūno įpėdinio, nuomone dalijosi LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.

Bendraudamas su tinklalapiu BasketNews, vienas iš Lietuvos krepšinio vadovų teigė, jog pastarasis rinktinės etapas konkrečiai parodė, kokio prisitaikymo reikalauja įdiegta FIBA krepšinio tvarka.

„Mano supratimu, turi atsirasti treneris, kuris ištisus metus dirbtų su rinktine, turi būti suburta rezervinė rinktinė, kuriai būtų sudėliotas turnyrų planas vasaromis, – tinklalapiui BasketNews sakė nuo 2013-ųjų LKF dirbantis Špokas. – Dirbant truputį čia ir truputį čia, atsiprašau, bet nėra laiko. Treneris turi keliauti, susitikti su žaidėjais, su komandų treneriais. Ieškoti būdų, kaip greičiau adaptuoti žaidėją, aiškintis, kokia jo nuomonė, ko jam trūksta.“

Mindaugas Špokas ir Arvydas Sabonis
Mindaugas Špokas ir Arvydas Sabonis
Nuotr. BNS

Lietuvos krepšinio bendruomenei naujojo rinktinės vyr. trenerio dar teks gerokai palaukti, nepaisant to, jog po nepatekimo į olimpines žaidynes atsivėrė platus galimybių langas pretendentams į LKF prezidentą postą inicijuoti vedlio paieškas.

Visgi, anot Špoko, tos galimybės – itin suvaržytos, kadangi LKF rinkimų diena – rugsėjo 7-oji – lieka nepajudinama. Todėl, geriausiu atveju, rinktinės vyr. treneris paaiškės tik šviežiai išrinkus naują LKF prezidentą ir likus kiek daugiau nei dviem mėnesiams iki pirmojo atrankos lango į 2023 m. pasaulio čempionatą.

Kandidatai treniruoti nacionalinę komandą, generalinio sekretoriaus akimis, yra aiškūs ir mažiausiai penki: Šarūnas Jasikevičius, Kazys Maksvytis, Kęstutis Kemzūra, Rimas Kurtinaitis ir Dainius Adomaitis.

Apie juos, nusivylimą dėl olimpiados, trenerių ruošimo problemą, augantį ateities rinktinės pagrindą, privalomą prisitaikymą prie FIBA sistemos, federacijos atsakomybę ir kitus klausimus Špokas išsamiai bendravo su tinklalapiu „BasketNews“.

– Mindaugai, kokia reakcija užgimė viduje, kai po „Žalgirio“ arenoje nuaidėjusio švilpuko paaiškėjo, jog Lietuva nežais olimpiadoje?
– Kai pralaimi, visada yra nusivylimas ir tada bandai žiūrėti, ką padarėme ir ko nepadarėme. Slovėnų komanda buvo pasiruošusi geriau. Vėlgi, jie yra 2017 m. Europos čempionai, kas tikrai nemenkina jų pasiekimo. Kitas dalykas – 2017 metų Luka Dončičius ir šių metų Luka Dončičius yra du skirtingi žmonės, „Top 3“ žaidėjas visame pasaulyje. Jis parodė, kad gali tempti komandą ne tik būdamas aikštelėje, bet demonstruodamas savo lygį ir už jos ribų. Nesakau, kad mūsų komanda buvo prastesnė. Manau, mums kažkur kažko pritrūko ir apie tai daugiau reikėtų klausti trenerių. Taktiškai slovėnai atrodė brandžiau ir mūsų pliusus pavertė minusais, o mes jų pliusų nepavertėme minusais. Iš sportinės pusės – nusivylimas, bet iš turnyro organizavimo – viskas kaip ir tvarkoje. 

Aišku, visi viduje tikėjomės pergalės – kitu atveju net nebūtume organizavę olimpinės atrankos. Nauja langų sistema parodo, kad kitas komandas tai pakėlė į kitą lygį, vyksta daug pokyčių, prie kurių mes patys turime adaptuotis.

– Kiek yra skaudu, jog 3 mln. eurų investicija rengti olimpinę atranką Kaune visgi nepasiteisino?
– 3 mln. eurų susideda iš dviejų dalykų. Valstybė įvaizdžio prasme gavo didžiulį grįžtamąjį ryšį, kadangi mes buvome tarp keturių šalių – Kroatijos, Kanados ir Serbijos, rengusių tokią atranką. Dėl olimpinių žaidynių nukėlimo į kitus metus, tai turėjo dar didesnį poveikį. Būtent dėl atrankos Lietuvą aplankė limituota, bet apie pusės tūkstančio žiūrovų-turistų grupė, kas yra smagu – kalbu apie didžiąją dalį slovėnų, apie mažesnę dalį lenkų, buvo ir latvių. Krepšinio mylėtojai labai stipriai okupavo Kauną. Miestas gavo grįžtamąją naudą, į ką ir investavo, valstybė gavo žinomumą. Dabar netgi Ukrainos prezidentas kartu su Lietuvos vadovu pagalvojo, kaip būtų smagu kartu imtis 2025 m. Europos čempionato, nes prezidentas net neabejoja mūsų organizaciniais sugebėjimais ir kad tokią pagalbą galėtume suteikti Ukrainai. 

Toliau tai – olimpinio komiteto ir federacijos investicija į olimpinę svajonę, ir mes iš savęs turbūt padarėme viską, kad rinktinė galėtų būti olimpiadoje. Deja, krepšinis yra toks dalykas, kur laimi viena komanda. Pats nedėkingiausias aspektas, jog iš šešių komandų į olimpines žaidynes pateko tik viena, o mes likome antroje vietoje.

Nuotr. FIBA

– Ką Lietuvai, jūsų akimis, reiškia pirmąkart nepatekti į olimpiadą nuo nepriklausomybės atkūrimo?
– Reiškia tai, kad mes turime labai stipriai pasižiūrėti į veidrodį, ką visada akcentuodavo Jonas Kazlauskas, kad mes laimime medalius ne individualiais, o komandiniais veiksmais, ir mes daug kur atsiliekame. Aišku, žiauriai apmaudu, bet sakyčiau, jog abi komandos finale buvo lygios, tikrai nebuvome silpnesni, bet kažko pritrūko. Pasakyti, jog namų sienos nepadėjo… Tokia atmosfera, atrodo, jog tos (koronaviruso) krizės nebuvo. Buvo didžiulis palaikymas, išlipome iš vienos duobės, bet iš antros jau nesugebėjome, jie buvo sėkmingesni. Toks yra sportas, kai viskas vyksta vienose rungtynėse. Prisimenant pasaulio čempionatą, kiek nedaug trūko, jog šitos atrankos absoliučiai nebūtų reikėję. Būtume įveikę australus ar prancūzus, viskas būtų pasikeitę į kitą pusę. Į viską žiūriu realiai ir labai paprastai – emocijos į vieną pusę, realybė – į kitą. Pritariu Jonui Kazlauskui, jog mums reikia individualizuotis: žiūrėti į žaidėjus, jų gebėjimus ir adaptuotis prie esamos situacijos ugdant individualius įgūdžius. Tas jau yra daroma, tik to rezultatą dar pamatysime. Juk dvidešimtmečiai negali dominuoti mūsų rinktinėje. Dabartinis produktas, kurį turime, pavyzdžiui, 34-erių Mantas Kalnietis yra to paties Rolando Radvilos auklėtinis. Tada kyla klausimas, kodėl yra tokia žaidėjų tuštuma. Ką darė federacija, kurioje dirbo Vladas Garastas ir Mindaugas Balčiūnas? Dabar kalbama, kaip bus imamasi ir daroma. Kodėl jie tada nedarė prieš 10-15 metų? Mes dabar matytume jų produktą, nes kalbėtume apie vyresnius nei 2000 m. gimimo vaikus. Kur jie?

Ateinantys nauji LKF vadovai gaus mūsų produktą ir džiaugiuosi, kad tai nebus toks produktas, kokį mes gavome. 2000-ųjų karta – pirmoji, į kurią mes investavome, ir nuo tada taip eina iš kartos į kartą. Mūsų pagrindinis tikslas, kuris galbūt vėlgi nebuvo iškomunikuotas labai garsiai, yra bent vienas žaidėjas iš amžiaus grupės į vyrų rinktinę. Jeigu jis patenka, tai – geri to amžiaus metai, o jeigu patenka du, tai jau yra fantastika. Kadangi esame maža šalis ir konkurencija yra išaugusi, šitą tikslą, manau, atliekame gerai, o daugiau parodys laikas. Kalbant apie žaidėjus, jeigu 20-metis Rokas Jokubaitis yra garantuotas rinktinės žaidėjas, tai nėra blogai žiūrint į ateitį.

Toliau iš 2000 m. kartos turime Dovydą Giedraitį, Deividą Sirvydį, LKL žaidžiančius Eriką Venskų, Nojų Mineikį, Klaidą Metrikį ir taip toliau. Iš 2001 m. kartos yra tik Marekas Blaževičius ir Modestas Kancleris, kuris po operacijos, viliamės, grįš į rinktinės kelią. 2002 m. kartos atstovai – Augustas Marčiulionis ir Ąžuolas Tubelis, taip pat ir kiti, kas dabar atstovavo U19 rinktinei. Yra įdomių ir ambicingų žaidėjų, kuriais Arvydas (Sabonis – aut. past.) žavėjosi – fantastiškas Dominyko Stenionio užsivedimas ir suolelio užkūrimas, kibirkšties į aikštę įnešimas. Rygoje sėdėjome tarp skautų, visi buvo nustebę mūsų 2004 m. gimimo centriuku Motiejumi Krivu, kuris žaidė būdamas dvejais metais jaunesnis. Pakankamai gerai atstovėjo prieš talentingus prancūzus, gavo ir pamokų: būtų dėjimai, gal būtų buvę du plius vienas, bet buvo metimai, kurie baigėsi blokais. Auga tikrai įdomūs vaikinai, juos reikia motyvuoti, o ne žlugdyti ar gniuždyti už aikštelėje padarytas klaidas ar dėl trenerio sumanymų neišpildymo. Žmonės tobulėja per klaidas, tai – galimybė ateičiai. 

– Ar trenerių paruošimas yra Lietuvos krepšinio problema?
– Manau, mes turime labai labai stiprius ir gerus trenerius, reikėtų stiprinti jų kvalifikaciją, o, pirmiausia, grįžti prie licencijavimo. Kas trukdė gerbiamam Vydui Gedvilui per 20 metų iš vienos kategorijos trenerio pažymėjimo, ką mes turime dabar, pereiti prie licencijos? Mūsų meistriškumo komisija yra pradėjusi daryti seminarus apie tai, kas yra aktualu treneriams. Pakopinės licencijos turės atsirasti neišvengiamai, tai yra visose krepšinio šalyse. Mes vieninteliai turime tik vieną (kategorijos) pakopą. 

Juk negali Šarūnas Jasikevičius ir tik ką treniravimą baigęs treneris turėti tokį pat pažymėjimo ar licencijos svertą. Dabar kiekvienas yra tiesiog trenerių asociacijos narys, moka mokestį ir nėra jokios diferenciacijos. Ką Šarūnas gali gauti iš to seminaro ir ką jis galėtų duoti tai asociacijai kaip treneris-vedėjas? Daug kas ir dabar maišo, nes krepšinio federacija ir trenerių asociacija – du skirtingi juridiniai vienetai. Tiktai asociacija yra gavusi teisę organizuoti ir vykdyti trenerių licencijavimo kėlimo kursus.

Klausimas, kas yra daroma. Prieš metus Ramūnas Butautas su kitais treneriais siūlė diferencijavimą, kad atsirastų trys pakopos, kadangi FIBA į mus žiūri labai atidžiai. Esame krepšinio valstybė su vienu visiems vienodu trenerio pažymėjimu. Didžiausias mūsų rūpestis ir noras, kad trenerių rengimas, kokybė ir kvalifikacija būtų ženkliai pažengusi į priekį, kad būtų diferencijuojama, kad geriausi treneriai dalintųsi patirtimi. Ir klausimas, kiek geriausių mūsų trenerių dabar yra tos asociacijos nariai?

Nuotr. BNS

– Ar turėjote pokalbį su Dariumi Maskoliūnu? Ką išgirdote iš jo?
– Visada ramiau kalbėtis, kai emocijos praeina, kadangi ir Darius tikėjosi išvesti komandą į olimpines žaidynes. Tikslas buvo nepasiektas, Darius priėmė sprendimą tokį, kokį priėmė. Bet galima pasakyti paprastai – trūko laiko, ir jo trūko visiems. Mes nesugebame pasiruošti per trumpą laiką. Vyrų ir moterų rinktinių rezultatai pašlijo vien dėl to, nes atsirado atrankų langai, per kuriuos nebėra laiko ruoštis ilgiau nei mėnesį. Galiu tik nuliūdinti, nes dar kokius aštuonerius metus šita sistema tikrai nesikeis.

Ir ši sistema veikia visoms mažoms krepšinio šalims, o ne didžiosioms – prie sunkiai prisitaikančiųjų yra Latvija, mes, tie patys ispanai, nors paskutinį langą jie sužaidė geriau. Kažkada labai stipriai nudegė kroatai, nepapuldami į pasaulio čempionatą, todėl šita sistema – galimybė kitoms šalims. Kai mes turime 208 šalių FIBA šeimą ir didžiajai daliai – beveik 200 šalių – ši sistema tinka, reiškia, mes turime greičiau adaptuotis prie to.

– Nuo ko turėtų būti pradedama?
– Mano supratimu, turi atsirasti treneris, kuris ištisus metus dirbtų su rinktine, turi būti suburta rezervinė rinktinė, kuriai būtų sudėliotas turnyrų planas vasaromis. Dirbant truputį čia ir truputį čia, atsiprašau, bet nėra laiko. Treneris turi keliauti, susitikti su žaidėjais, su komandų treneriais. Ieškoti būdų, kaip greičiau adaptuoti žaidėją, aiškintis, kokia jo nuomonė, ko jam trūksta. Mūsų medikai dabar dirba visus metus ir turi visą dosjė apie žaidėjus: kas patyrė kokią traumą, ką reikia pagydyti ir kokį planą sudėlioti. Taip yra dirbama 24 valandas per parą. Panašiai turi dirbti ir treneris. Mes jam galėtume pasiūlyti ir kitą dalyką – investiciją į save, atveriant NBA klubų duris, kas buvo pasiūlyta Dainiui Adomaičiui, Kaziui Maksvyčiui ir tam pačiam Dariui Maskoliūnui. Buvo galimybės vykti į Ameriką, pamatyti geriausių NBA klubų virtuvę ir kaip yra dirbama, tuo pačiu susipažinti su treneriais, kurie dirba su mūsų vaikinais. Toliau turėtų būti keliavimas po NCAA. Manau, pavyzdžiui, Ąžuolas Tubelis mums puikiai praverstų languose, ypač kalbu apie lapkričio langą, bet reikia kalbėtis. Tas pats ir Europoje – lietuvių klubų apvažiavimas, žaidėjų aplankymas. Tikrai yra dalykų, kuriuos individualiai gali paimti iš kiekvieno, o ne susodinus visus vienoje krūvoje. 

– Kodėl jūs per savo laikotarpį neišvystėte tokios praktikos?
– Mes bandėme, turbūt geriausias pavyzdys buvo Dainius Adomaitis, kai neturėjo klubo. Paskui pradėjus dirbti Vilniaus „Ryte“, mes labai stengėmės derintis prie jų treniruočių plano, kad kuo mažiau nukentėtų tiek rinktinė, tiek „Rytas“. Ir pažiūrėkite, kokie puikūs buvo rezultatai, dėl kurių net nesuvokėme tos sistemos šoko, kurį pajuto tiek latviai, tiek kroatai. Kroatai šiai dienai jau padarė išvadas, užsiaugino antrą komandą, kuri yra ambicinga ir keičianti pirmą sudėtį. Todėl mums nėra ko laukti.

Dabar klausimas ateinančiam prezidentui, kas kitą dieną bus naujas treneris ne tik vyrų, bet ir moterų rinktinėje. Taip pat, kaip bus išdėlioti planai, nes langai kitąmet bus dar sudėtingesni – vienas jų liepos mėnesį prieš Europos čempionatą. Reikia langams suformuoti ir antrą rinktinę, ir nepamirškime dar vieno sudėtingumo – mes langams praradome keturis žaidėjus: Mindaugas Kuzminskas persikėlė į Sankt Peterburgo „Zenit“, Rokas Jokubaitis – į „Barceloną“, Mantas Kalnietis – į „Žalgirį“, ir dar neaišku dėl Jono Mačiulio karjeros.

Dabar prisiminkime Adomaičio langus, kuriuose žaidė Edgaras Želionis, Vaidas Čepukaitis, Kšištofas Lavrinovičius, Adas Juškevičius, Žygimantas Janavičius ir kiti. Pagal pavardes kokia tai buvo komanda ir ką jie išdarinėjo aikštelėje, buvo fantastika – žaidėme su italais, su lenkais ir taip toliau, ir neturėjome jokių problemų. Dabar žaisdami su Dariaus treniruojama komanda Belgijoje, kuri pagal pavardes buvo lyg ir stipri, bet atrodėme labai prastai. 

Dainius dirbti „Ryte“ pradėjo tik po metų rinktinėje. Jis per tą laiką stažavosi Bostono „Celtics“, važiavo į Torontą ir į kitus klubus, ir daug į save investavo. Koks Dainius grįžo po to, mes visi pamatėme rinkoje. Labai gaila, kad Dainius pasitraukė, nes jis yra tas treneris, kuris neturi baimės ir turi puikų supratimą dėl rinktinės specifikos languose.

Nuotr. BNS

– Dariui Maskoliūnui laikotarpis rinktinėje nesusiklostė sėkmingai. Kaip jūs galėtumėte įvertinti jo kiek ilgesnį nei pusantrų metų etapą?
– Darius labai patobulėjo kaip asmenybė. Kokį Darių mačiau paskutiniame burbule, tai – visiškai kitas treneris su labai stipriu nusiteikimu, stipria vidine energija. Jis gyveno tuo, ko galbūt nebuvo, kai atvažiuodavo per langus, bet tada jam viskas buvo nauja. Darius iš elitinio Europos klubo atvykdavo į mūsų realybę, kai susirinkdavo tik geriausi žaidėjai, kurie galės. Buvo tokių niuansų, kad ir Mantas Kalnietis galėjo neatvykti į paskutinį langą.

Tada Arvydas daug įsikišo, jog ir Kuzminskas atvažiuotų. Nėra lengva, jog klubai išleistų tuos žaidėjus. Iš pradžių buvo galvota, jog tas langas bus jaunimo rinktinei patikrinti, bet išėjo taip, jog tai tapo „gyvenk arba mirk“ etapu. Patys matėte, kuo viskas baigėsi, ir, jeigu Manto nebūtų buvę, neaišku, kaip būtų pasibaigę. Bet kalbant apie Darių, jį vertinu tik teigiamai, labai paėjo į priekį ir subrendo kaip treneris. Visgi būti asistentu ir vyr. treneriu yra du skirtingi dalykai, o atsakomybės rinktinėje mes turbūt patys neįsivaizduojame, ką tai reiškia.

– Kiek federacija prisiima naštos nuo trenerių ir komandos dėl parodyto rezultato?
– Aišku, kad prisiimame. Žiūrėkite, mes jaučiame rėmėjų nuotaikas, kurie sudaro 60 proc. visų mūsų pajamų, ir nuo vyrų krepšinio rinktinės rezultato priklauso visos struktūros egzistavimas, vyrų rinktinė uždirba visiems kitiems. Mes visi esame žmonės ir taip pat gauname palaikymo ir negatyvias žinutes, kalbu apie draugus ir partnerius. Būna, kad vertina per emocinę prizmę – laimėjai arba ne, blogas žaidimas ar blogas trenerių štabo sprendimas. Aš žiūriu, jog rungtynėse vyksta nematoma trenerių taktinė kova ir jie žaidžia savo žaidimus.

Jeigu būtų buvęs Šarūnas Jasikevičius, galbūt būtų buvęs kitas rezultatas, galbūt aukštesnis išsireikalavimo lygis, yra daug atvirų klausimų. Ar federacija nebandė kviesti Kazio Maksvyčio? Viskas jau buvo sutarta, bet tada klubas įsijungė su pranešimu spaudai – su klubu niekas nešnekėjo, šnekėjo su treneriu. Žinau, ką Arvydas daro ir ko niekas nemato. Galvoju, ar padarėme viską? Aišku, kažkaip yra tas nesmagus dalykas, nes federacijai toliau reikės dirbti. Žinoma, kad norisi laimėti ir iš federacijos išeiti aukštai iškelta galva. Labai nesmagu užkulisiuose girdėti kažkokį džiaugsmą dėl to, jog pralaimėjome ir dabar kažkas keisis.

– Prisimenant Maksvyčio istoriją, kodėl nesikalbėjote su Permės klubu?
– Mes akis į akį kalbėjome su Kaziu ir iš pradžių paklausėme, ar jam būtų įdomi galimybė treniruoti rinktinę. Jis pasakė, jog įdomu, bet dar pasitars su šeima ir atsakys. Po to paskambino ir pranešė, jog viskas liuks, ir paskui staiga viskas kardinaliai pasikeitė. Kazys paskambino ir pasakė, kad klubas nori išplatinti žinią, jog jis negali dirbti rinktinėje. Pradžioje nebuvo tokio, kad negaliu, nes neišleidžia, tik pasikeitė po to. Taip buvo su Mantu Kalniečiu, jog klubas neišleido į langą, buvo klausiama, ar galėtume pakalbėti, ir Arvydas pakalbėjo. Todėl ir Kazio atveju taip būtų buvę, jeigu būtų buvę pasakyta A ir pasakyta B. Tada gavome žinią, jog neišleidžia, sprendimas priimtas ir jie pasileidžia pranešimą spaudai.

Nuotr. TASS – Scanpix

– Kokius argumentus išgirdote kalbant su Jasikevičiumi?
– Arvydas daugiau bendravo su juo ir tai yra prezidento kompetencija. Žinau, kad kalbėjosi, bet nežinau argumentų. Faktas tas, kad Šarūno nebuvo rinktinėje. Norėčiau galvoti, kad kažkada tai bus realu, bet neįsivaizduoju, kada tai būtų. Šarūnas – vienas geriausių trenerių ir tą jau įrodė. Tačiau yra toks dalykas, kad žmonės kartais taip sudievina kitus. Pavyzdžiui, 2005 metais Europos čempionatas buvo Belgrade, Željko Obradovičius treniravo Serbijos ir Juodkalnijos rinktinę ir jie liko devinti – tų laikų geriausia Serbijos komanda su geriausiu vyr. treneriu.

Ir nuo to laiko Obradovičius daugiau niekada nėjo į rinktinę. Nesakau, jog tai gali būti faktorius, bet būna sako, jog tas treneris tą padarytų. Tas pats Igoris Kokoškovas su slovėnais tapo Europos čempionu, bet su serbais atrankoje į olimpines žaidynes neišėjo iš grupės. Tai vėl – jis blogas treneris ar ne?

Man dabar geriausias pavyzdys yra slovėnų treneris Aleksandras Sekuličius. Daug kalbėjau su jų federacijos prezidentu ir jų mintis buvo samdyti Dimitrį Itoudį ir panašiai, bet jis tiesiog nepažinotų tų žaidėjų. Mačiau, kiek buvo pasiruošęs jų vietinis treneris ir koks jam dabar yra šansas – jie turi realius šansus olimpiadoje užsikabinti medalius.

– Ar federacija būtų pajėgi mokėti vyr. treneriui tokį atlyginimą, kad jis galėtų sau leisti dirbti tik rinktinėje ir nesiimti darbo klube?
– Jeigu mes kalbame apie trenerį pasaulinėje rinkoje ar užsienietį, tai neturime tokių lėšų ir neturėsime. Bet jeigu kalbame apie investiciją į trenerio ateitį ir apie jo šuolį karjeroje, tai rinktinė – idealus variantas.

– Atsižvelgiant į tai, jog LKF prezidento rinkimai tik rugsėjį, o pirmasis atrankos į pasaulio čempionatą langas – jau lapkritį, ar negalvojate jau dabar kalbėtis su viešai apsiskelbusiais trimis kandidatais rinkimuose dėl vyr. trenerio kandidatūros?
– Visų pirma nė vienas iš kalbančių ar teorinių kandidatų dar nėra padavę prašymo kandidatuoti į prezidento postą. Kitas dalykas – įstatai, negali pakeisti reglamento. Nuo kandidatūrų paraiškų pateikimo turi praeiti tam tikras laiko tarpas iki konferencijos, kada yra tikrinami juridiniai dalykai, paskui kandidatų CV ir pristatymai siunčiami nariams susipažinti ir tuomet vyksta konferencija. Rugsėjo 7 diena (rinkimų data – aut. past.) yra ne dėl to, kad mes labai norėjome. Reikia nepamiršti, jog vasarą visos organizacijos yra atostogose, surinkti visus į vieną vietą būtų labai sudėtinga ir mums tas visada būdavo iššūkis. Tokia data buvo priimta valdybos ir Vykdomojo komiteto atsižvelgiant į visus niuansus. 

– Kalbant apie jus, ar jūs planuojate su kažkuria komanda dalyvauti LKF prezidento rinkimuose?
– Ne, nedalyvauju nė su niekuo. Turiu vieną sąlygą, kurią pasakysiu po rinkimų. Mano galimybė privalomai likti krepšinyje yra ta, jog iki 2023 metų esu „FIBA Europe“ Vykdomojo komiteto narys, ir tai yra ne šalies išrinkimas, o asmeninės kandidatūros. Naujas prezidentas į FIBA vykdomąją valdžią galės įsijungti po 2023 metų. 

Nuotr. BNS

– Kiek, jūsų akimis, tos skaudžios nesėkmės rinktinės vyr. trenerio postą paverčia per daug karštu ir galbūt nebe tokiu prestižiniu?
– Nežinau, bet mes gauname labai daug noro iš užsieniečių treniruoti rinktinę už dyką. Kaip sakoma, jeigu bijai vilko, neik į mišką. Niekada negali žinoti, kaip viskas susiklostys. Galvoju, kad komanda, kurią mes turime ant popieriaus, yra fantastinė. Jeigu pavyktų ją surinkti, o tu esi treneris ir bijai, tada kažkas blogai su tavimi. Taip, yra atsakomybė, dėmesys, ir visa tai galėtų patvirtinti visi, kas yra dirbę rinktinėje, ypač tie, kurie išėjo nesėkmės atveju.

– Ar kada nors federacijos buvo svarstytas užsieniečio trenerio variantas? Ir ar Lietuva turėtų žengti šį žingsnį, jeigu nerasime specialisto, kuris galėtų ištisus metus dirbti tik rinktinėje?
– Manau, kad turime pakankamai gerų lietuvių trenerių ir šitoje vietoje nėra trenerių bado. Toks klausimas tikrai yra perteklinis. Lygiai tokia pat situacija yra dėl moterų rinktinės, dėl kurios mes gauname daug užklausų. Daug gauname užklausų netgi dėl jaunimo rinktinių, ko galbūt jie nelabai suprato, jog mes konkursą darėme tik Lietuvos piliečiams. Visada žmonės nori lengvesniu keliu pasipildyti savo CV, nes jie į mūsų rinktinę žiūri kaip į potencialų laiptelį į viršų.

Bet mes Lietuvoje neturime natūralizuotų žaidėjų ir net nekalbame apie palengvinančią aplinkybę laimėti medalius. Mano nuomonė lygiai tokia pat ir dėl trenerių. Turime jaunų specialistų ir reikia nenumušti jiems motyvacijos. Kazio fenomenas rodo, jog galimybė yra visiems. 

Dar toks aspektas iš ankstesnių mūsų štabų, jog Maskoliūnas ir Adomaitis po savęs nepaliko vyr. trenerio. Prie Kazlausko asistentu buvo Antanas Sireika, kuris atėjęs vyr. treneriu laimėjo medalius 2003 metais. Po to iš Kazlausko asistentų rinktinės vyr. treneriu tapo tik Maskoliūnas, bet dabar štabuose neišaugo naujas vyr. treneris. Tada būtų galima sakyti taip, kad kam reikia keisti naują, jeigu yra žmogus, kuris gali tęsti darbus.

– Ką jūs dabar matote kandidatais stoti prie rinktinės vairo?
– Pirmas variantas – Šarūnas Jasikevičius, bet kiek tai realu, yra kitas klausimas. Toliau – Kazys Maksvytis, kuris turi potencialo, charizmos ir žinių, Kęstutis Kemzūra, turintis vieną geriausių pasiekimų. Pasaulio čempionate iškovota trečia vieta su tokiu žaidimu, kokį jie žaidė, yra kosmosas. Po to – Rimas Kurtinaitis, sukaupęs gerą žinių bagažą, buvęs geras žaidėjas, kas treneriui yra išskirtinumas, ką turi ir Jasikevičius. Ir taip pat Dainius Adomaitis, kuris jau įrodė ir dirbo. Pasakiau bent penkis kandidatus, todėl kalbėti apie kokį užsienietį būtų tikrai nepadoru ir neetiška. 

– Kalbant apie pastarąjį olimpinį ciklą, kokias pamokas pasiimate ir ką būtų reikėję daryti kitaip?
– Turbūt vėl grįžtame prie Dainiaus, jog reikėtų dirbti visą ciklą ir nebūtų jokio blaškymosi. Mano manymu, Dainius pasidavė emocijoms ir vidinėms ambicijoms, kas mus visus nuvedė ten, kur šiandien esame. Ką daryčiau kitaip? Matau didžiausią bėdą, kad per šį ciklą neišlaikėme Dainiaus. Žmogus priėmė sprendimą, o pas mus nėra jokios prievartos. Bet kažkur kažko pritrūko, kažkokia emocija, buvo labai daug erzelio ir daug ne nuo mūsų priklausančių faktorių – teisėjavimas ir panašiai. Manau, mes ėjome gera linkme ir buvo puiki sistema, kuri davė vaisių. Tada pokšt, viskas sugriuvo Dainiui pasitraukus iš posto ir paskui turėjome problemų, kurių anksčiau nebuvome net sapnavę.

– O ar nebuvo bandoma perkalbėti Dainiaus?
– Mes labai gerai sutariame su Dainiumi ir žinau jo žodinį apsisprendimą, kuris būna labai stiprus. Tai nėra žmogaus priimtas sprendimas, kuris dar suteikia laisvės pasirinkti. Tuo metu jis buvo geležiniškai apsisprendęs ir tik gaila, kad tas sprendimas išėjo per žiniasklaidą, o tik paskui pas mus. Visa tai – istorija, bet reiškia, jog ir mes kažkur kažko nepadarėme. Paklausėte, ką būčiau daręs kitaip, niekada apie tai nesusimąsčiau ir dabar prisiminiau pirmą kelionę su Dainiumi į Kosovą, koks tada buvo visų nusiteikimas, mes gerbėme varžovą, kurį sutriuškinome apie 40 taškų. Buvo kažkas vau. Tos kelionės su Dainiumi per langus bendrai buvo kažkas tokio.

Komentarai:
Anonimas
Problema aiški, ji matėsi iškart: Sabonio ir kazlėko-vietas-rinktinėj-parduodu diktatūra. Sabonis nieko kito nesupranta kaip diktatūra, nes augęs prie valkatos ruso. Taigi - Sabonis su kazlėku OUT. Visi tie plaukikai kartu su jais. Mano informuota nuomone, prie nuopuolio labai prisidėjo ir Matkevičius. Kas tas per vienas? Tėvukas įdarbino skautu Celtics - viskas. Amerikoj viskas parduodama, nestebina jo darbo vieta dėl sitos priežasties. Neaišku sutapimas ar ne, bet su Kazlėku atejo Benas ir..prasidėjo. Lauk tą apsišaukėlį, jis panašu nesupranta skirtumo tarp US ir EU krepšinio. Lauk visus tuos komikus pusrusius apsišaukėlius. Valstybei perimt bent dalį LKF, kad vilniečiai vagys negalėtų išvogt krepšinio kaip padarė su futbolu. Daug lietuvių gyvena krepšiniu, jeigu čia demokratija, tai surenkit demokratiškus rinkimus į svarbius krepšiniui postus. Ir viskas susitvarkys.
2021-07-14
+2
Atsakyti
Anonimas
Raskit Daniui saibu, kaip radot tiem niekam nereikalingiems sporto namams ir apsiims tik treniruoti rinktine, neabejoju pasiruosimas butu auksciausio lygio
2021-07-14
-8
Atsakyti
Anonimas
vel vardina pirmus pasirinkimus ir penktus į trenerio poziciją. Geriausias būdas sumenkinti trenerius, bet gerai kad plaukikas špokas jau nueina, dar drauge su sabu, kuris buvo geras krepšininkas. Užsieniečio trenerio ne svarstymas irgi absurdas. Juk žaidžia rinktinė lietuvių, o ne treneris. Ir laimėtų lietuviai, o ne užsienietis treneris vien tik. Gali būti asistentais lietuviai. Galėtų išties ateiti profesionalai į atsilaisvinancius postus. Kam gi dar laukti tuos porą mėnesių.
2021-07-14
-8
Atsakyti
Anonimas
Na va, lkf valdė žmonės, kurie interviu sako "mano nuomone", o ne remiasi faktais, analogais, statistika ir pan. Reiktų lkf gero vadybininko, mylinčio krepšinį. Nebūtini specialistai a la Kazlauskas, jų nuomone galima juk pirkti. Kam jiee turi uzsesti kėdės, kai realiai, viską daro vadyba (Motiejūno pavyzdys)
2021-07-14
-19
Atsakyti
Anonimas
bet kai ziauru ir ciniska, kai nieko nesugebantys zmones laikosi isikibe poatu!!! visada yta karma! kaip jie elgesi su kitais - viskas atsisuks kazkada pries juos!!! ne tau Spoke kalbeti apie V.Garasta - jis viauoemt liks zmoniu sirdyse kaip auksinio Zalgirio , bronziniu olimpiniu rinktiniu treneris amziams !!! o tu Spoke liksi didziausiu nevykeliu LKF istorijoje- be medaliu, be olimpiados . su nevykeliu treneriu Maskoliunu!!! su isprasytu is Rusijos savo R Radvila!!! ir tt apgailetina tokia mano nuomone !!!
2021-07-13
-1
Atsakyti
nini
Lengviausia ant federacijos suvaryti viska, bet tu buk Ensteinu jei nori, bet is bekiausio klisarankio naujo Kobes neistreniruosi.
2021-07-13
-1
Atsakyti
Anonimas
nemanau, jog nieko nelaimincios jaunimo rinktines staiga papildys vyru rinktine labai gerais zaidejais. ypac u18 ir u 19. negi visi kaizkaips uzlos po 20? ypac kaip pats kalba, jog truksta individualiai stipriu zaideju. individualiai stiprus jau bus ir 19 jau individualiai stiprus.
2021-07-13
+7
Atsakyti
lol
Sita LKF vadovybe yra analogas socdemu partijai seime. Anie irgi nieko nedare, savus visur prastuminejo, voge, viskas jiems gerai buvo, tik i kadencijos pabaiga paaiskejo kad jie tiek prisiko visiems, kad neuztektu ir penkiu metu visko atitaisyt. Po Saro jokio ir nebeturime auksto lygio izaidejo, svarbiausios modernaus krepsinio pozicijos, taip ir bumsejo iki pazastu kamuoli Kalnietis 10 metu. Treneriukai irgi silpni, Kazlausko schemos nusenusios, bet fortuna sypsojosi du metus. Apie kitus du trenerius patyliu. Jaunimo rinktiniu sava prastumta chebryte jau pramuse dugna. Krepsinis juda i prieki o mes stovim vietoj su dviem NBA centrais ir niekuo kas gali duot jiems kamuoli.
2021-07-13
-3
Atsakyti
Adomas
Nesu Dainiaus gerbejas,bet kaip dabar pagalvoji,jei jis butu neatsistatydines,butu likus visa sistema,kuri kaip ir tinka begantiems zaidejams (marius,lukas,rokai abu,bendzius,mantas..) nereikalinga jasikeviciaus sistema cia.Cia beganti komanda prie kurios reik priderint bokstu-Matyt jis butu geriau pasirodes atrankoje
2021-07-13
+11
Atsakyti
Anonimas
djgaffer Aš ir už tai,kad treneris būtų tas,kuris netreniruotų klubo ir visas dėmesys būtų skirtas tik rinktinei.Juk taip malonu yra žaidėjams,kai treneris juos aplanko vidurį sezono,rodo dėmesį ir pasako,ko iš jo tikisi.Bet tokiu atveju turėtų Maksvytis atkristi,nes jis turi sutartį su Parma.Tačiau jo pliusas tas,kad jis yra žaidėjų treneris ir net trys krepšininkai iš jo treniruotos jaunimo rinktinės šiuo metu yra vyrų rinktinės nariai.Tai net nereikėtų per daug įvedinėt kažkokių naujų taktikų.O ir pats Kazys pasižymi tuo,kad neapkrauna žaidėjų su šūsniu schemų.Jis tinkamiausias šiai dienai,tikėkimės jį ir išrinks.
2021-07-13
-3
Atsakyti
Jonas
youtube.com/watch?v=eSqFvd-N00M
2021-07-13
+17
Atsakyti
x
įdomu kokią Kazys pasirašė sutartį su Perme. gal yra numatyta galimybė treniruoti? noras , kad tik treniruoti rinktinę be atlygio??? aną kartą Kemzura laukė ilgai bet buvo pasirinktas Maskoliūnas. gaila , kad pavardės tos pačios. jasikevičius neis , Maksvytis sutartis Kemzūra, Kurtinaitis Adomaitis visi be darbo .
2021-07-13
+2
Atsakyti
sas
Kodel Auksinio Berniuko Saro nera prie rinktines teneriu? Kodel krepininkai geriausi negali atsisakyti zaisti uz lietuva o cia kazkoks alkoholikas ltu isgelbetojas auksinis berniukas gali atsisakyti ir jums su slapiu skuduru per veida trenkti??
2021-07-13
-5
Atsakyti
Jonas
Ateis nauja valdžia. Pastatys kitą makaluotoją. Ir toliau su danais konkuruosim 😀 youtube.com/watch?v=eSqFvd-N00M
2021-07-13
+3
Atsakyti
Anonimas
siaip teisingiausia butu sakyt, nei sabo vadovaujama, nei pries tai buvusioji nedirbo gerai, ugdant jaunus talentus ir ner del ko ten jiem gincytis
2021-07-13
+1
Atsakyti
Anonimas
Maksvytis jau pramazintas, nes matai iki rinkimu nenori nieko daryt LKF. Tai zmogus susirado kluba. Siuo metu geriausia kas like tai Kurtinaitis. Adomaiciu as ir jau nebetikiu, nors gal jis pasimokes is klaidu suvadovautu geriau. Nebebutu to spaudimo is Rytules kist zaiddejus i rinktine kaip anksciau.
2021-07-13
-4
Atsakyti
kazkaip idomiai
svarbu pasakyti, jog sistema nekokia, kad va ir Latvija ir Kroatija buvo nuo jos nudegusi, bet prisiimti atsakomybę patiems tai kiaušų nėra..Svarbu pritempti, kad va ir kitiems nepasisekė. Sako gaila dėl Dainiaus. Keista kaip federacija nebuvo šnekėjusi apie du scenarijus: sėkmės ir nesekmės. Abu atvejus federacija su Dainiumi privalėjo būti apšnekėjusi, tada nereikėtų sakyt, jog Dainius pirma žiniasklaidai pranešė, o tada tik federacijai. Ir tokiam pasakymui kaip: "geležiniškai apsisprendęs" būtų buvę galima užbėgti už akių. Mano kuklia nuomone federacijos darbas buvo labai silpnas.
2021-07-13
-4
Atsakyti
aaa
Dainius Adomaitis... dieve kiek ant to pacio grieblio galima lipti.. :/
2021-07-13
-11
Atsakyti
Anonimas
Nu blyn koks šlykštus tipas. Didžiule švente nusimato kaip išsineždins šitas Sabonio sabutilnikas lauk iš krepšinio. Ir žinoma pasiimdamas su savimi savo pusbroli Radvila. Fui negaliu grynas naras, ne veltui plaukikas.
2021-07-13
-10
Atsakyti
xvc
bšk nesuprantu tokio fatalizmo... serbų ir graikų kašis irgi sugriuvo, kad praleido čekus ir vokiečius į OŽ?
2021-07-13
-8
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.