Nuotr.: A.Pliadis
Nuotr. A.Pliadis

Naujam sezonui aktyviai besiruošiantis Vilniaus „Rytas“ kviečia prisiminti turtingą klubo praeitį ir pristato rubriką #RytasRetro.

Šį sezoną metami tritaškiai

42%
11,0
Pataiko: 11,0
Taiklumas: 41,7%
Vieta lygoje: 1
Geriausias pasiekimas: 19
Blogiausias pasiekimas: 3
Daugiausia pataiko: Andrew Goudelock

„Labai didžiuojamės ir džiaugiamės garbinga Vilniaus krepšinio istorija, kurią dar 1964 m. pradėjo kurti „Statybos“ vyrai. Manome, kad istorija turi svarbų ryšį su dabartimi. Siekiant naujų pergalių, mes visada galime atsiremti į mūsų herojus, pasisemti iš jų patirties, įkvėpimo ir naujų jėgų“, – sako „Ryto“ direktorius Justas Jankauskas.

Pirmoji #RytasRetro dalis skirta „Statybos“ ištakoms, kurios siekia praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį. Pirmaisiais krepšinio entuziasto ir trenerio Antano Paulausko 1964 m. įkurtos „Statybos“ namais tapo Naujamiestyje, Vytenio gatvėje esanti sporto salė.

„Tai buvo labai jauki salytė ir vilniečiai labai ją mylėjo. Per rungtynes balkonai ir parteris užsipildydavo „iki ausų“. Žmonės sėdėdavo prie pat aikštės linijų. Ten kažkokiu būdu sugebėdavo sutilpti tūkstantis vilniečių“, – prisimindamas pirmuosius „Statybos“ žingsnius su šypsena pasakoja ilgametis klubo žaidėjas Juozas Rimkus.

Istorine tapusi sporto salė savo paskirtį atlieka iki pat šių dienų. Šį birželį čia vyko Lietuvos moksleivių krepšinio lygos U12 čempionato finalas, kuriame dėl trofėjaus kovojo Vilniaus krepšinio mokyklos (VKM) ir Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) jaunieji krepšininkai.

„Pas mus nėra blogų vaikų. Jie visi geri, tik reikia juos truputį pastūmėti, parodyti jiems tinkamą kelią, kad jie galėtų pakilti aukštyn“, – pozityviai apie naująją kartą atsiliepia Rimkus.

Prie profesionalaus Vilniaus krepšinio ištakų tiesiogiai prisilietęs pašnekovas įsitikinęs – vilniečiai myli krepšinį, o pats svarbiausias dalykas – šimtaprocentinis žaidėjų, trenerių ir visos Vilniaus bendruomenės atsidavimas ir tikėjimas savo miesto klubu.

Dukart Lietuvos čempionu su „Statyba“ tapęs Rimkus išskirtinio pokalbio metu pasidalino prisiminimais apie klubo susikūrimą, kalbėjo apie ateities galimybes bei jaunimo ugdymo svarbą.

– Kokia „Statybos“ susikūrimo istorija? – „Ryto“ tinklalapis paklausė Rimkaus.
– Viskas prasidėjo nuo trenerio Paulausko, kuris turėjo labai stiprią ambiciją Vilniuje sukurti pajėgią krepšinio komandą. Žinoma, norint suburti profesionalų komandą, reikėjo rasti finansavimą, kad žaidėjai galėtų visą savo laiką skirti krepšiniui ir treniruotųsi dukart per dieną. Paulauskui pavyko gauti įtakingų žmonių palaikymą ir reikalai pajudėjo pirmyn.

Paulauskas apskritai buvo labai ambicinga asmenybė. Jis visada rasdavo būdų ir kelių, kaip pasiekti savo tikslą. Jis buvo ne tik treneris, bet ir puikus krepšinio vadybininkas. Jo organizaciniai sugebėjimai – tikrai ypatingi. Treneris ieškojo galimybių pamatyti, kaip sportuoja ir dirba NBA klubai. Manau, tokių žmonių klube turime ir dabar. Tokie žmonės krepšiniui labai reikalingi.

– Kaip pats atsidūrėte Vilniuje ir „Statyboje“?
– Paulauskas žaidėjų ieškojo pačiame Vilniuje, visoje Lietuvoje ir už jos ribų. Jau tuomet jaunimo krepšinis buvo matomas ir treneriai tikrai žinojo perspektyviausius moksleivius ir sekdavo jų žaidimą. Mane 1964 m. pakvietė prisijungti mano žemietis Rimantas Endrijaitis ir Paulauskas. Jie pasakė labai paprastai – staigiai sėdi į mašiną ir važiuoji į Vilnių. Taip čia ir atsidūriau (šypsosi).

– Kokie krepšininkai „Statyboje“ žaidė pirmuose sezonuose?
– Kaip pirmuosius tikrus „statybininkus“ galėčiau įvardinti Endrijaitį, Mykolą Karnišovą, Jurą Kaziūną, Gracijų Naujiką, Eduardą Kairį, Rimą Girskį, Romą Ancevičių, Algimantą Riauką, Algį Radžiukyną, Olegą Moisejenką, Algimantą Ližaitį, Česlovą Daugėlą, Eduardą Kriščiūną, Henriką Petrauską. Maždaug tokia buvo pirmoji kapela, iš kurių, deja, pusės šitoje žemėje jau nebėra.

– Kur ir kokiomis sąlygomis gyvenote?
– Žaidėjai įvairiose miesto vietose buvo apgyvendinti bendrabučių kambarėliuose. Aš pradžioje su dar 3 studentais gyvenau tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto (VPI) bendrabučiuose prie Neries. Tiesa, vėliau persikėliau pas Endrijaitį. Dar vėliau gavau bendrabutį dabartinėje Švitrigailos g.

– O kur vyko pirmosios „Statybos“ treniruotės ir rungtynės?
– Naujamiestyje esančioje Vytenio gatvėje. Tai buvo labai jauki salytė ir vilniečiai labai ją mylėjo. Per rungtynes balkonai ir parteris užsipildydavo „iki ausų“. Aišku, salytė nedidelė, žmonės sėdėdavo prie pat aikštės linijų. Ten kažkokiu būdu sugebėdavo sutilpti tūkstantis vilniečių (šypsosi).

– Nuo 1971 m. „Statyba“ pradėjo žaisti Vilniaus sporto rūmuose. Kas įstrigo iš to laikotarpio?
– Pamenu rungtynes su Kijevo komanda. Mes ilgą laiką atsilikinėjome, bet sugebėjome juos pasigauti ir galiausiai laimėjome. Po tos pergalės žiūrovai kapitaliai „nušlavė“ visą barą (juokiasi).

– Aukščiausias „Statybos“ pasiekimas – 1979 m. SSRS čempionato bronza. Kur tuo metu buvote ir ką atsimenate apie šį titulą?
– Tuo metu klubo treneriu jau dirbo Endrijaitis. Nors jau nebuvau komandoje, palaikiau gerus santykius su žaidėjais ir treneriu. Labai džiaugiausi, kad komandai pavyko sužaisti tokį gerą sezoną. Labai žavėjausi Algimantu Paviloniu, kuris man iš tos bronzinės komandos paliko didžiausią įspūdį. Labai jį vertinu ir kaip krepšininką–kovotoją, ir kaip dorą žmogų. Aišku, toje komandoje buvo ir kitų labai gerų krepšininkų – tas pats Jonas Kazlauskas, Vytenis Andriūnas ir kiti. Tai buvo labai smagi ir įsimintina pergalė pačiam klubui ir visam miestui.

– Ar sekate dabartines klubo aktualijas?
– Visų pirma, labai smagu, kad pastaruoju metu, „Rytą“ perėmus naujiems savininkams, veteranai vėl sulaukia dėmesio, yra kviečiami į rungtynes, kitus renginius. Džiugu, kad dabartiniai klubo savininkai gerbia „Statybos“ istoriją, laiko ją svarbia dabartinio klubo dalimi.

Kalbant apie dabartį, reiktų ieškoti būdų, kaip jauniems krepšininkams sudaryti tokias sąlygas, kad jiems net nekiltų noras išvažiuoti kažkur kitur. Pas mus nėra blogų vaikų. Jie visi geri, tik reikia juos truputį pastūmėti, parodyti jiems tinkamą kelią, kad jie galėtų pakilti aukštyn.

– Kas jaunimo ugdyme jums atrodo svarbiausia?
– Labai svarbu paruošti individualiai pajėgius žaidėjus. Pirmiausia vaiką reikia išmokti valdyti kamuolį, savo kūną ir protą. Tik po to gali galvoti apie taktikas, schemas ir derinius. Tas pats Luka Dončičius neturi ypatingo kūno, bet jį valdo žvėriškai gerai. Panašiomis temomis tenka pasikalbėti su Kazlausku, Mindaugu Špoku ir, mano galva, dabar link to individualumo einame ir mes. Jeigu turėsi individualiai stiprų žaidėją, jis gerą rezultatą pasieks ir dirbdamas komandoje.

Mums reiktų daugiau dėmesio skirti perdavimų kokybei. Jeigu būčiau treneris, labiau akcentuočiau perdavimus nuo žemės. Perimti tokius kamuolius yra žymiai sunkiau nei tiesius perdavimus. Arba dar vienas pavyzdys – kamuolį aukštaūgiams į baudos aikštelę reikia „įvesti“ irgi ne bet kaip ir ne bet kada, o tada, kada jiems patogu tą kamuolį priimti. Reikia atrasti momentą, kai aukštaūgiai įkirtinėja, yra „eigoje“. Atrodo, kad tai smulkmenos, bet jos labai svarbios.

– Kaip manote, kokio tipo treneriai dabar mums reikalingiausi?
– Reiktų rasti aukso vidurį. Treneris neturėtų siekti pergalių vien tik savo rėkimu. Vis tik vaikų jautrumas trenerio žodžiams gali būti labai įvairus. Treniravimas ir jaunimo ugdymas apskritai yra labai subtilus, sudėtingas ir atsakingas darbas.

– Ką manote apie dabartinį „Ryto“ trenerį Giedrių Žibėną?
– Jis man labai imponuoja. Jis juk taip pat atėjo iš moksleivių krepšinio. Matosi, kad treneris dabar tikrai yra savo vietoje ir mėgaujasi savo darbu.

– Kas, pasak jūsų, lemia lietuvių iš kartos į kartą perduodamą meilę krepšiniui?
– Manau, didžiausią postūmį davė 1937 m. laimėtas Europos krepšinio čempionatas. Krepšinį į Lietuvą atvežė Amerikos lietuviai ir tai yra pats geriausias dalykas, kuris galėjo nutikti. Kai iš Rygos grįžusius čempionus Joniškio traukinių stotyje pasitiko minia sirgalių, tapo aišku, kad krepšinis Lietuvoje įsitvirtino kaip sportas „numeris vienas“.

– Jūsų sūnus Tomas taip pat sėkmingai save atrado krepšinyje – žaidė toje pačioje „Statyboje“, dabar užima aukštas pareigas FIBA organizacijoje. Turbūt dėl jo jums labai smagu?
– Prieš pandemiją jis dirbo FIBA būstinėje Šveicarijoje, o dabar daugiausiai dirba iš namų. Tomas neseniai grįžo iš olimpinės atrankos Kanadoje. Jis savo darbą atlieka gerai ir dėl to yra vertinamas. Galiu didžiuotis, kad sūnus visus savo darbus atlieka sąžiningai, iš širdies ir iki galo.

– Kaip įsivaizduojate „Rytą“ ateityje ir ko norėtumėte palinkėti sostinės klubui?
– Labai linkiu, kad „Rytas“ visada kovotų iki galo. Nesvarbu, prieš kokį varžovą žaidžia. Galbūt rezultatas nebus visada teigiamas, bet žiūrovams patinka miestui atsidavę žaidėjai ir treneris.


Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (20)
Anonimas
Vagys nustokit vogti svetimą istoriją! Vilniaus ,,Statyba" sovietiniu laikotarpiu SSRS aukščiausioje lygoje sužaidė net 16 sezonų, po debiuto 1971 metais, nepatyrusiai komandai išsilaikyti stipriausioje SSRS lygoje nepavyko, tačiau po 2 metų vilniečiai vėl grįžo į aukščiausiąją lygą ir joje išsilaikė iki pat 1990 metų, kai visos Lietuvos komandos pasitraukė iš įvairių SSRS čempionatų dėl politinių priežasčių. 1997 m. „Statybos“ istorija nutrūko. 2012 m. buvusių „Statybos“ žaidėjų ir gerbėjų iniciatyva komanda atkurta, sėkmingai debiutavo Lietuvos Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) – iškovojo sidabro medalius ir liko tik per vieną žingsnį nuo teisės žaisti pereinamosiose rungtynėse su Lietuvos krepšinio lygoje paskutinę vietą užėmusia komanda.
2021-07-12
-1
Atsakyti
dundukams
http://www.lkvlyga.lt/lt/news/lvkl-sveik... Juozas Rimkus, g. 1945 m. rugpjūčio 24 d., Kelmėje, krepšinio sporto meistras (1966 m.). Šilutėje nuo 1949 m., kur 1963 m. baigė 1-ąją vid. m-klą. Juozas Šilutės VJSM auklėtinis, pirmasis treneris I. Žilinskas. Dar būdamas moksleivis žaidė už Šilutės vyrų komandą. Nuo 1960 m. Lietuvos moksleivių rinktinės narys. Žaidė Kauno „Žalgiris“ (1963-1964 m.), Vilniaus „Plastikas“ (1964-1965 m.), Vilniaus „Statyba“ (1965-1973 m.) krepšinio meistrų komandose. Su Vilniaus „Statyba“ komanda 1971 m. iškovota teisė žaisti TSRS aukščiausioje krepšinio lygoje. Už Lietuvos rinktinę 1967 m. sužaidė 5 rungtynes. Juozas per savo krepšinio karjerą buvo Lietuvos moksleivių spartakiados II vietos laimėtojas (Šilutės moksleivių rinktinė, 1962 m.), TSRS moksleivių zoninės spartakiados čempionas (1962 m.), Lietuvos čempionas („Statybos“ komanda 1972 ir 1973 m.), daugkartinis Lietuvos veteranų krepšinio čempionas, pasaulio krepšinio veteranų tris kartus čempionas (1997 m. Helsinkis, Suomija, 1999 m. Montevideo, Urugvajus ir 2001 m. Liubliana, Slovėnija), Europos krepšinio veteranų keturis kartus čempionas (2000 m. Ryga, Latvija, 2002 m. Atėnai, Graikija, 2006 m. Hamburgas, Vokietija ir 2012 m. Kaunas).
2021-07-12
-1
Atsakyti
Anonimas
Nustokit juoktis is seno zmogaus. Jis matosi vis dar mintimis gyvena tarybineje lietuvoje, kur draugeliu pakviestas pa blatu i komanda pateko. Kuri tuo metu buvo tik ka susikurusi ir pusiau megejiska. Tikriausiai ir tai tik kamuolius padavinejo. Nes kaip sako jau veliau is komandos isvolintas nafik buvo. Matyt kamuoli pilnai istiestais delnais dauze.
2021-07-12
+2
Atsakyti
Anonimas
djgaffer Kas patiko šitame pasakojime,jog pensijinio amžiaus Rimkus mąsto labai protingai ir šiuolaikiškai.Jo mintis apie individualų vaikų paruošimą jau dabar pradeda skiepyti sporto mokyklos,patiko ir pasakymas apie perdavimus nuo žemės.Kaip ir įmetimus centrams.Kiek nervų sugadina tie bandymai perduoti kamuolį aukštam,kuris dar nėra užsiėmęs pozicijos.Bet vistiek bandoma kišti per prievartą tą kamuolį,kas dažniausiai aišku klaida pasibaigia.Tai nesitikėjau,kad taip pasakysiu,bet pas senuką yra visai ne tokios ir senos mintys.
2021-07-12
+2
Atsakyti
Anonimas
Senis marazmus laido ir tiek
2021-07-12
-2
Atsakyti
Anonimas
Taip dieduk iš 60-ųjų papasakok mums kvailiams kaip reikia teisingai žaisti krepšinį šiais laikais :-D Senis matosi dėl kelių nemokamų bilietų ir savo tikros istorijos atsisakė. Įskiepijo Jankauskas seniui, kad kalbėtų tai kas jiems patogu. Arba patys suredagavo tekstą kaip jiems tinka, kas nėra naujiena šioje organizacijoje. Įdomu tik ar seniui duos dar bent po bokalą alaus ir keptos duonos protezams palaužyti prie to nachaliavo bilieto arenos antrame aukšte?
2021-07-12
-6
Atsakyti
Anonimas
Palikit svetima istorija ramybeje! Ne taip jau seniai ir patys kratesi Statybos kaip dalies klubo istorijos. O dabar atejus tam marozui Cerskui matai sumaste kad Statyba tai Rytas. Suknisti melagiai. Ryto pirma gyvavimo sezona dar ir ta pati Statyba egzistavo. Todel tai yra du atskiri dariniai! Pati Vilniaus Statyba nebuvo perimta, perpirkta ar dar kitaip Ryto klubo. Tad nustokit savo suknista propaganda laidyti. Negali savintis kito klubo istorijos tik del to jog jis zaide tame paciame mieste ir isnyko. Tai gal dar ir Sakalu istorija sau prisipaisykite... Del to sitas sudklubis ir yra nekenciamas. Kas gali paneigti kad sito projektelio visi veiksmai ir propaganda neprimena tarybinio valdymo modelio?
2021-07-12
+2
Atsakyti
Anonimas
Kazka visiskai sumaisei. 1996/97 sezone Statyba nusirito iki 10 vietos LKL, kita sezona vadinosi "Statyba - Lietuvos Rytas", o dar nuo kito "Lietuvos Rytas"
2021-07-12
Atsakyti
juokinga kai nenusisekes klubelis bando savintis svetima istorija.
2021-07-12
+5
Atsakyti
Kiek pamenu Rytas (Lietuvos Rytas) nuo pat pradžių siekė atsiriboti nuo statybos ir tai tesėsi ilgą laiką. Jei gerai pamenu 2020 ar 2019 vėl pradėta kalbėti apie kažkokią sąsają su statyba.. reiktų gūglinti, bet manau tikrai nesunkiai galima rasti pasisakymų tokių kaip "Lietuvos rytas" yra naujas klubas, kuris nėra statyba su nauju pavadinimu. Gal kas gali plačiau pakomentuoti? ;)
2021-07-12
+1
Atsakyti
Anonimas
Žinoma, naujas, tačiau šaknys Statybos, o vadovų, tų, kurie turėjo ambicijos, bet ne proto, kalbos tik pakenkė.
2021-07-12
-3
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 20

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.