D.Miličičius, pasirinkęs NBA, nesijaučia suklydęs

2005-07-13 10:22
Nebojsa Petrovackis, „Hoopshype.com“

2003 metais NBA naujokų biržoje antruoju šaukimu pakviestas Darko Miličičius per du sezonus taip ir neįgavo Detroito „Pistons“ vyriausiojo trenerio Larry Browno pasitikėjimo. Talentingas serbas, didžiąją dalį laiko praleidęs ant atsarginių suolelio, šią vasarą pagaliau gavo progą įrodyti savo pajėgumą aikštėje.

Dvidešimtmetis 213 cm ūgio krepšininkas atstovauja Detroito komandai Las Vegaso vasaros lygoje ir per pirmąsias trejas rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 13 taškų.

Pateikiame krepšininko interviu portalui „Hoopshype.com“.

– Kaip jautiesi būdamas didžiausia Las Vegaso vasaros lygos žvaigžde?
– Gerai. Be abejo, ši lyga nėra tai, apie ką aš svajojau, tačiau džiaugiuosi, kad pagaliau žaidžiu čia ir galiu aikštėje praleisti tiek laiko, kiek norėjau nuo pat NBA naujokų biržos 2003 metais.

– Vasaros lygos varžybos skiriasi nuo NBA. Kaip sunku yra priprasti prie kitokio žaidimo?
– Išties sunku. Ypač man, priekinės linijos žaidėjui. Vidurio puolėjai šioje lygoje iš gynėjų negauna daug perdavimų, nes visi stengiasi žaisti vienas prieš vieną, norėdami skautams parodyti kažką ypatingo. Poziciją metimui turiu susikurti pats, tačiau stengiuosi nesiskųsti ir aikštėje daryti viską, ką galiu.

– Detroito komandos treneris Dave‘as Hannersas teigė, kad iš komandos vadovo Joe Dumarso gavo vienintelį nurodymą – leisti tave į aikštę. Ar įsivaizduoji, kiek laiko aikštėje praleisi naująjį NBA sezoną?
– Nežinau, kas nutiks kitą sezoną. Į vasaros lygos varžybas žiūriu kaip galimybę įrodyti savo galimybes. Pirmuosius dvejus metus negalėjau žaisti vasaros lygoje – 2003 metais dėl to, kad „Pistons“ tvarkė dokumentus su tuometine komanda, o pernai nežaidžiau, nes susilaužiau nykštį. Neturėjau galimybės anksčiau, todėl stengiuosi ja pasinaudoti dabar.

– Kaip manai, ar tavo aikštėje praleidžiamas laikas pasikeis, jei Larry Brownas negrįš į vyriausiojo trenerio postą Detroite?
– Nieko negaliu pasakyti, nes tikrai neįsivaizduoju. Suprantu, kad L.Brownas yra vienas geriausių visų laikų NBA trenerių. Taip pat žinau, kad mano situacija Detroite pablogėti nebegali. Man atrodo, kad ji turi tik gerėti – su L.Brownu ar be jo.

– Koks jausmas, kai Detroito fanai skanduoja tavo vardą, prašydami trenerio įleisti tave į aikštę?
– Džiaugiuosi, kad jie mane taip mėgsta. Mes išties turime aikštės pranašumą, kuo negali pasigirti kai kurios kitos NBA komandos. Visgi mane liūdina tai, kad treneriui taip reikia priminti apie mane.

– Nors pats ir nežaidei daug, kaip vertini komandos sėkmę per paskutinius du sezonus?
– Aš ypač džiaugiuosi dėl komandos draugų. Jie pasiekė tiek daug, juolab kad niekas, ypač 2004 metais, netikėjo, kad mes galime tapti NBA čempionais. Šie vyrai yra ypatingi ir labai geri man. Jie yra viena iš kelių priežasčių, kodėl aš sugebėjau ištverti čia ir kodėl Detroitą laikau savo namais. Komandos draugai mane visad drąsina ir gerbia, nors esu žymiai jaunesnis už daugelį jų.

– Kaip jautiesi, būdamas pirmasis serbas, iškovojęs NBA čempiono žiedą?
– Aišku, kad gerai. Jausčiausi dar geriau, jei pats prie to būčiau labiau prisidėjęs, tačiau nemažai NBA krepšininkai per visą savo karjerą nepatiria tiek teigiamų dalykų, kiek aš patyriau per pirmuosius du savo sezonus. Žinau, kad spauda, ypač gimtojoje šalyje, ne itin vertina šį mano laimėjimą, tačiau to iš manęs niekas neatims.

– Kaip jauteisi, kai gavai pakvietimą prisijungti prie nacionalinės rinktinės, besirengiančios Europos čempionatui?
– Šio jausmo praktiškai neįmanoma apibūdinti. Dėl mano situacijos čia, Detroite, man žymiai svarbiau, kaip pasirodysime rugsėjį vyksiančiose pirmenybėse. Paskutinius dvejus metus mums nekaip sekėsi, ypač pernai olimpinėse žaidynėse. Praėjusiais metais dėl nykščio traumos negalėjau kovoti dėl vietos komandoje, todėl šiemet aikštėje paliksiu visą širdį, kad galėčiau žaisti vienoje komandoje su tiek žvaigždžių ir treniruojamas geriausio Europos trenerio – Željko Obradovičiaus.

– Kova dėl vietos nacionalinėje rinktinėje bus labai arši: Nenadas Krstičius ir Dejanas Tomaševičius praktiškai turi vietas rinktinėje. Kas nutiks, jei nepateksi į galutinį dvyliktuką?
– Stengsiuos daryti viską, ką galiu, kad patekčiau. Bandysiu būti pats agresyviausias, labiau trokštąs ir motyvuotas krepšininkas aikštėje. Suprantu, kad pozicijos konkurentai praėjusį sezoną rungtyniavo kur kas daugiau, tačiau tai nieko nereiškia. Paskutinius kelis mėnesius jie ilsėjosi ir rugpjūčio pradžioje visi pradėsime nuo nulio. Tikiuosi užsitarnauti vietą rinktinėje, tačiau jei tai nepavyks, žinosiu, kad treneris tiesiog paėmė pajėgesnį žaidėją.

– Norėjai dalyvauti šių metų Europos jaunimo čempionate Maskvoje. Ar labai gailiesi, kad negali padėti šiai komandai paskutiniais savo jaunystės metais?
– Labai. Tikiuosi, kad žmonės Serbijoje supranta, jog žaidimas vasaros lygoje yra labai svarbus mano tolimesnei karjerai. Kadangi renginiai Las Vegase ir Maskvoje sutapo, turėjau būti su „Pistons“. Tačiau matau, kad rinktinei gerai sekasi ir be manęs – jie pateko į ketvirtfinalio etapą ir gal gerai, kad negadinu jų komandinės dvasios (juokiasi).

– Pakalbėkime apie gyvenimą Detroite. Kaip manai, ar buvai pasirengęs palikti šeimą bei skristi per Atlantą į naują gyvenimą, garantuojantį milijoninius kontraktus?
– Aš buvau ypatingoje padėtyje dar prieš išskrendant į Valstijas. Be tėvų aš gyvenau nuo 13 metų. Tokia patirtis man labai palengvino prisitaikymą prie naujos aplinkos. Galiausiai, džiaugiuosi, kad nebereikia rūpintis dėl pinigų ir tėtis vėl gali rūpintis namais – toks jo mėgstamiausias užsiėmimas (juokiasi).

– Ar tėvai gyvena su tavimi Amerikoje?
– Ne, jie tik dukart per metus apsilanko čia. Daugybė žmonių namuose, tarp jų ir mano tėvai, labiau žavisi europietišku gyvenimu ir aš juos visiškai suprantu. Tačiau dabar aš neturiu pasirinkimo, nes didžiausias mano tikslas yra įrodyti visiems, kad nusipelnau būti NBA.

– Atvykai į Ameriką beveik nekalbėdamas angliškai, nemokėjai bendrauti su žiniasklaida, reikėjo prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo. Tačiau dabar su žurnalistais „tvarkaisi“ tikrai puikiai. Kaip per dvejus metus pavyko tai pasiekti?
– Suprantama, kad kai šalyje dvejus metus, privalai išmokti jos kalbą, net jei nenori. Tačiau tai buvo lengva. Man prireikė dvejų metų, jog suvokčiau, kad nereikia turėti keturių automobilių, todėl parduodu visus, išskyrus „Mercedes CL coupe“. Taip pat esu prikalbėjęs keletą kvailų dalykų, kurie buvo išimti iš konteksto ir labai man pakenkė, ypač Serbijoje. Tačiau su Igorio Kokošovo, Larry Browno bei mano agentų pagalba aš pagaliau apsiprantu su naujomis gyvenimo sąlygomis.

– Ar padarei klaidą, į NBA ateidamas toks jaunas?
– Ne, nepadariau. Naujokų biržoje buvau pašauktas antras ir to niekas iš manęs neatims. Pasakykite man, jei jums komandos generalinis vadybininkas prieš biržą pasakytų, kad pakvies tave antruoju šaukimu, kaip elgtumėtės?

Komentarai:
Tikekimes, kad jei Andriuskevicius pasirasys sutarti su Cavaliers jo neistiks Milicic likimas........
Aisku Milicic komanda geresne, bet Europoje Darko rezultatai buvo geresni negu Martyno, tai manau, kad gali ir istikti.......
2005-07-14
+5
Atsakyti
Akivaizdu, kad Darko labai patobulėjo per tuos metus. Juk išmoko šitaip virtuoziškai šnekėti su žurnalistais. Dėl šito buvo verta atvykti NBA. Štai ko gali išmokyti NBA mokykla
2005-07-14
+4
Atsakyti
...zhmones po 300$ moka kad sedetu pirmose eilese...jau nekalbu apie playoffus...o jam dar uzh tai ir babkes geras moka;))) Shiaip jis ateityje turetu tapti "super" krepshinio apzhvalgininkus...juk visdelto tokie metai praleisti stebint geriausius atletus...o dar ish pirmosios eiles:o)
2005-07-14
+5
Atsakyti
Na nežinau man tai jis nelabai patinka nors aš Detrioto fanas.
2005-07-13
-1
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.