Nuotr.: BNS
Nuotr. BNS

Į Lietuvos krepšinio lygą („Betsafe-LKL“) pirmą kartą klubo istorijoje įžengusi Jonavos „CBet“ ekipa šį tarpsezonį susidūrė su rebusu, kaip turint ribotą biudžetą nustebinti visus ir suburti konkurencingą sudėtį?

Lachlan Anderson

Lachlan  Anderson
Lachlan  Anderson
MIN: 25.07
PTS: 20 (87.5%)
REB: 4
AS: 1
ST: 0
BS: 0
TO: 0
GM: 1

Virginijus Šeškus ir jo bendražygiai buvo priversti ieškoti netradicinių sprendimų bei kai kuriose pozicijose surizikuoti pasikviečiant Europoje dar nieko neįrodžiusius krepšininkus. Tačiau žinant trenerį Virginijų, riziką jis mėgsta ir tokiu būdu praeityje su Prienų komandomis yra nustebinęs ne vieną žmogų bei laimėjęs ne vieną titulą.

Viena iš rizikų buvo pasikviesti 23-ejų australą Lachlaną Andersoną. Liekną 201 cm ūgio jaunuolį, kuris didžiąją dalį savo studijų Kentukio universitete praleido ant suolo. Jis prieš dvejus metus apskritai abejojo savo galimybėmis tapti profesionaliu krepšininku, o pirmąjį sezoną Europoje praleido gilių krepšinio tradicijų neturinčioje Šiaurės Makedonijoje.

Nors 16,8 taško, 4,7 atkovoto kamuolio ir 1,5 rezultatyvaus perdavimo statistika praėjusiame sezone žiūrisi solidžiai ir Jonavos klubo trenerio asistentas Evaldas Beržininkaitis nuodugniai išstudijavo australo žaidimą Skopjė TDT ekipoje, Andersonas vis tiek buvo katė maiše. Niekas negalėjo numatyti, kaip iš silpno nacionalinio čempionato atvykęs puolėjas adaptuosis LKL, kur krepšinio lygis yra nepalyginamai aukštesnis.

Tačiau to, kaip australas prisistatė Lietuvos krepšinio publikai, ko gero, nesitikėjo nei Šeškus, nei Beržininkaitis, nei žiūrovai, rugsėjo 20-ąją sausakimšai užpildę Jonavos sporto areną, kur „CBet“ priėmė LKL čempioną – Kauno „Žalgirį“.

Nuo suolo pirmajame kėlinyje pakilęs Andersonas atsidarė tolimu ir, atrodo, nelogišku tritaškiu per Artūro Milaknio rankas, tačiau tokie nelogiški tolimi metimai vėliau įkrito dar penki.

Lachlan Anderson

Lachlan  Anderson
Komanda: Jonavos CBet
Pozicija: SF, SG
Amžius: 23
Ūgis: 201 cm
Svoris: 94 kg
Gimimo vieta: Sidnėjus, Australija

Per pirmąją rungtynių pusę 8 taškus pelnęs ir rankas atsirišęs puolėjas visiškai užsidegė ketvirtajame kėlinyje. Australas smeigė tris paeiliui valstybinio matematikos egzamino sudėtingumo tritaškius, o po paskutinio tolimo šūvio iš 8 metrų kartu su fanais šėlo kaip reikiant įkaitusioje Jonavos pirtyje.

Andersonas rungtynes užbaigė su 20 taškų (6/7 trit.), o puolėjo traukiamas „CBet“ buvo labai arti, kad išplėštų pergalę iš „Žalgirio“ nasrų. Neblogas debiutas, kaip žaidėjui, kuris praėjusį sezoną rungtyniavo Šiaurės Makedonijoje, tiesa?

Bendraudamas su tinklalapiu BasketNews, Andersonas pasidalijo mintimis apie triukšmingą savo debiutą Lietuvoje.

„Atrodė, kad tuo metu nebuvau savo kūne. Fanai buvo fantastiški, buvome jų pasiilgę, nes žaidimas be žiūrovų praėjusį sezoną užkniso. Man dabar pasakojant šiurpuliukai eina per kūną, nes buvo labai gera žaisti. Kai įmečiau pirmą tritaškį, pagalvojau: „Gerai, gera pradžia.“ Tada prasiveržiau, o vėliau įkrito tritaškis, kuris įkrito atšokęs nuo lanko. Vėl pagalvojau: „Gali būti labai geros rungtynės.“

Ketvirtajame kėlinyje įmečiau tritaškį atšokęs – fantastiškas jausmas. Jaučiuosi lyg būdamas ne savo kūne. Minia šėlo, aš ją užvedinėjau, jie tapo dar garsesni. Atrodė, jog niekada nepavargsiu, kad galiu žaisti dar 4 kėlinius. Nuostabi patirtis, ypač prieš tokią komandą kaip „Žalgiris“. Augdamas stebėjau Eurolygą ir esu matęs ne vienerias „Žalgirio“ rungtynes, o dabar prieš šią komandą įmečiau 6 tritaškius. Niekada to nepamiršiu“, – emocingai kalbėjo australas.

Andersono tritaškiai į „Žalgirio“ krepšį:

Pasak Jonavos klubo naujoko, po tokio pasirodymo jis sulaukė keistų klausimų iš komandos draugų, o fanai žinutėmis užplūdo Andersono „Instagram“ paskyrą.

„Komandos draugai klausė: „Ar šiandien yra tavo gimtadienis? Kodėl tu taip gerai žaidei?“ Buvo juokinga, nes iki tol nežaidėme rimtų rungtynių. Mes treniravomės, sužaidėme keletą draugiškų mačų, per kuriuos man reikėjo prisitaikyti ir jie buvo sunkūs. Iki tol nesugebėjau parodyti to, ką parodžiau prieš „Žalgirį“. Po rungtynių treneriai nustebo: „Oho, tai va, kaip tu iš tikrųjų žaidi.“ Visi buvo nustebę.

Po tų rungtynių taip pat sulaukiau labai daug sekėjų „Instagram“ paskyroje, nemažai žmonių rašė man žinutes: „Ačiū, buvo smagu į tave žiūrėti“, „Puikios rungtynės“, „Laukiame tęsinio“ ir panašiai. Žmonės užprenumeravo mano „YouTube“ kanalą. Dėmesio sulaukiau labai daug. Jaučiasi, kad Lietuva yra krepšinio šalis, o čia gyvena šilti žmonės. Labai smagu su jais pabendrauti, ypač po tokių gerų rungtynių“, – įspūdžiais dalinosi atletas.

Žinoma, girti dienos be vakaro nereikėtų. Tai buvo vienerios geros australo rungtynės ir savo vertę Andersonas turės įrodinėti viso sezono metu, tačiau tėkštas pareiškimas debiutiniame mače – itin rimtas, tad šis taikliarankis puolėjas turi potencialo tapti vienu labiausiai nustebinusių šio sezono LKL žaidėjų.

Tinklalapiui BasketNews į Lietuvą vos prieš mėnesį atvykęs Andersonas papasakojo apie sunkią karjeros pradžią, vienintelį pasiūlymą NCAA, metus Šiaurės Makedonijoje, palyginimą su Durantu, atvykimo į Jonavą istoriją, rankų gestą po tritaškio, „CBet“ trenerių požiūrį į australo tolimus metimus, „YouTube“ kuriamus vlogus ir komandos ambicijas debiutiniame LKL sezone.

– Lachlanai, Lietuvoje esate beveik mėnesį. Kaip jums čia patinka?
– Viskas puiku. Lietuva yra labai graži ir švari šalis. Aišku, čia labai šalta. Gyvenau Kentukyje, ten klimatas irgi nėra labai šiltas, bet čia gerokai šalčiau. Teks prisitaikyti, bet kalbant bendrai, atrodo, jog Lietuvoje saugu, keliai čia labai tvarkingi. Žmonės geri, maistas skanus. Kol kas išgyvenu puikią patirtį.

– Koks lietuviškas dalykas jus labiausiai nustebino būnant čia?
– Nežinau, galbūt labai nustebino, jog tokioje mažoje šalyje visi viską žino apie krepšinį. Tai tikrai yra krepšinio šalis. Visi čia myli šį sportą. Praėjusį sezoną praleidau Šiaurės Makedonijoje, kuri dydžiu yra panaši į Lietuvą, bet viskas krepšinio prasme itin skyrėsi. Jie mėgsta rankinį, futbolą, o krepšinis ten yra antrarūšis sportas. Čia viskas kitaip, šiandien su komandos draugais buvome išgerti kavos ir vienas vaikinas mus sustabdė bei atpažino.

– Prie kurio dalyko čia bus sunkiausia prisitaikyti?
– Kai atvyksti į naują šalį, visuomet sunku suprasti jų kalbą. Jonavoje žmonės beveik nekalba angliškai, tokie dalykai sukelia problemų norint gauti kažkokią paslaugą, nueiti į restoraną ar panašiai. Nepaisant to, žmonės labai gražiai mus priima, gražiai elgiasi ir stengiasi susikalbėti kitais būdais, pavyzdžiui, gestais. Komandoje turime daug lietuvių, kurie mums padeda tokiose situacijose. Su laiku ir aš išmoksiu lietuviškai, bus lengviau (šypsosi).

– Sugrįžkime į jūsų krepšininko kelio pradžią. Kur ir kaip jis prasidėjo?
– Viskas prasidėjo nuo labai mažų dienų Australijoje. Mano tėtis ir mama žaidė krepšinį. Jie manęs nevertė žaisti būtent krepšinio, bet stūmė į sportą. Todėl augdamas žaidžiau futbolą, kriketą, australišką futbolą ir, žinoma, krepšinį. Iš pradžių nežiūrėjau į jį rimtai, tačiau vienu momentu stipriai ūgtelėjau ir krepšinis tapo mano mėgstamiausia sporto šaka, mano požiūris pasikeitė – nustūmiau kitus sportus į šoną ir krepšinis tapo mano numeris vienas.

– Ar turėjote idealą, į kurį nuolat lygiavotės?
– Man pasisekė, jog turėjau galimybę iš arti matyti žaidžiantį savo tėtį. Būdamas mažas juo žavėjausi ir būtent tėtis tapo meno mentoriumi. Jis man nuolat dalindavo patarimus. Dažnai eidavau pasižiūrėti, kaip žaidžia legendiniai Australijos krepšininkai – Andrew Gaze‘as, Shane‘as Healas. Namuose turėjome kasetinį magnetofoną, per kurį žiūrėdavome legendinės Čikagos „Bulls“ komandos įrašus su Michaelu Jordanu ir Scottie Pippenu priešakyje. „Bulls“ taip pat žaidė australas Lucas Longley, o mano tėčio mėgstamiausias žaidėjas buvo Pippenas. Visur buvimas kartu su krepšiniu mane atvedė čia ir labiausiai esu dėkingas savo tėčiui.

– Kokių panašumų įžvelgiate savo žaidime, lyginant save su NBA žaidėjais?
– Kadangi esu aukštas, galiu mesti iš bet kur, galėčiau pasakyti, jog esu šiek tiek panašus į Keviną Durantą. Žaidžiu su didele energija, galiu atkovoti nemažai kamuolių. Jeigu žiūrėtume, kaip esu sudėtas ir kaip metu, galiu įvardinti Durantą, tačiau akivaizdu, kad iki jo lygio man labai toli (juokiasi). Kalbu tiesiog apie žaidimo stilių. 

– Kada supratote, kad galite tapti profesionaliu krepšininku?
– Nežinau. Tai buvo ilgas procesas. Vienuoliktoje klasėje dar labiau paaugau, sutvirtėjau ir mane pradėjo kviesti į turnyrus Amerikoje. Ten pažaidęs pamačiau, jog galiu žaisti NCAA, kur ir patekau. Trečiaisiais studijų metais supratau, kad turiu šansų tapti profesionaliu krepšininku. Turėjau daug darbo – reikėjo patobulinti metimą, dar labiau sutvirtėti fiziškai, suprasti krepšinio subtilybes. Iki 3-4 mano metų koledže nežinojau, ar galėsiu žaisti profesionaliai, bet būtent mano paskutiniai metai Kentukyje viską perlaužė. Iki tol turėjau planą B ir studijavau verslo vadybą, todėl neatmečiau galimybės po mokslų likti Amerikoje bei užsiimti verslu arba galbūt tapti treneriu. Apie tą planą labai negalvojau, nes labai norėjau žaisti krepšinį ir nusprendžiau, kad rungtyniausiu tiek, kiek išeis. Man nebuvo svarbu, kur tai darysiu. Paskutiniais savo metais sudėjau visus kiaušinius į vieną pintinę ir iš visų jėgų siekiau profesionalo karjeros.

– Po mokyklos iš Australijos nusprendėte keltis į Ameriką. Kiek sunku buvo palikti šeimą ir iškeliauti toli?
– Turėjau vienintelį šansą žaisti NCAA ir jis atėjo paskutinę minutę. Puikiai prisimenu, kaip man paskambino Kentukio universiteto treneris ir pasiūlė stipendiją. Aš jiems dar prieš tai buvau pasakęs, jog jeigu tik gausiu šansą, atvažiuosi. Jie man suteikė galimybę ir po dviejų savaičių treniravausi Kentukyje. Man labai pasisekė ir viskas nutiko beprotišku būdu, bet džiaugiuosi, jog man pavyko užsikabinti už vienintelio šiaudo.

– Kentukyje per ketverius metus nepavyko pasiekti startinio penketo ir savo paskutiniais metais NCAA per 19 minučių rinkote po 7 taškus. Kodėl nepavyko išsikovoti didesnio vaidmens?
– Per pirmuosius dvejus metus beveik apskritai nežaidžiau. Buvau labai lieknas vaikinas, kuriam reikėjo laiko subręsti ir prisitaikyti prie fiziško NCAA krepšinio. Kai atėjo kitas treneris – A.W. Hamiltonas, viskas pasikeitė. Jis atvyko su kita filosofija, iš žaidėjų norėjo daugiau energijos, mėgo spausti varžovus per visą aikštelę. Ir būtent šiuose dviejuose aspektuose aš visuomet buvau geras. Todėl situacija tapo kitokia, pradėjau daugiau žaisti, gavau vaidmenį ir atnešdavau daug energijos bei atletiškumo nuo atsarginių žaidėjų suolelio. Rezultatai atėjo vėliau nei tikėjausi ir solidų krepšinį demonstravau tik paskutiniais savo studijų metais. Antroje paskutinio sezono pusėje buvau vienas kertinių žaidėjų. Dariau viską: dėjau iš viršaus, perėmiau kamuolius, gerai gyniausi. Atsiskleidžiau tik paskutinį savo studijų pusmetį, bet džiaugiuosi, kad paskutinę minutę pavyko persilaužti ir vėliau tapti profesionalu.

– Pirmąja profesionalaus krepšininko stotele tapo Šiaurės Makedonija. Kaip jaunuoliui, gyvenusiam Australijoje, o vėliau Amerikoje, sekėsi prisitaikyti mažoje Europos valstybėje?
– Man pasisekė, jog atvykau į pačią Šiaurės Makedonijos sostinę – Skopjė. Tai buvo puikus miestas su puikiais žmonėmis. Man ten labai patiko, o dėl prisitaikymo – aš jau buvau įpratęs gyventi toli nuo namų, todėl problemų nebuvo.

– Turbūt niekada negalvojote, kad savo profesionalo karjerą pradėsite Šiaurės Makedonijoje?
– Tikrai ne (juokiasi). Beprotiška, kur krepšinis gali tave nunešti. Vėlgi, tai buvo vienintelis solidus pasiūlymas, kaip ir Kentukio universitetas, todėl nelabai turėjau iš ko rinktis. Tikrai daug negalvojau ir tiesiog nėriau stačia galva. Kaip matome – pavyko.

– Šiaurės Makedonijoje krepšinio reikalai pasikeitė. Buvote komandos lyderis ir rinkote po beveik 17 taškų. Kiek laimingas buvote, kuomet nebeturėjote jokio minučių apynasrio?
– Aš buvau be galo laimingas, nes ką dariau Šiaurės Makedonijoje, aš seniai žinojau, kad tas žvėris sėdi manyje, bet tik ten galėjau jį išleisti. Mėgavausi žaidimu Skopjė, nes gaudavau žaisti daug, buvau svarbus ir po ketverių metų sunkaus darbo bei kovojimo dėl vietos rotacijoje tai man buvo tikras palengvėjimas.

– Ką jums davė sezonas Makedonijoje?
– Labai daug. Tie metai mane išmokė būti lyderiu aukštesniame lygyje. Koledže dažniausiai rungtyniavau sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje, o Šiaurės Makedonijoje jie mane perkėlė į trečią poziciją. Išmokau žaisti kaip gynėjas. Turėjau visus metus pasinerti vien tik į krepšinį: nereikėjo mokytis, vaikščioti į paskaitas, viskas buvo susiję tik su krepšiniu. Beveik gyvenau salėje, todėl metai čia man padėjo visiškai tapti profesionalu.

– Koks krepšinio lygis yra Šiaurės Makedonijoje?
– Aš manau, kad pirmosios dvi lygos komandos tikrai galėtų žaisti LKL, tačiau einant žemyn profesionalumas dingsta. Komandos nemoka pinigų savo žaidėjams, nėra gerai organizuotos. Dvi geriausios komandos yra labai pajėgios. Viena iš jų, kurioje aš žaidžiau – Skopjė TFT ekipa. Turėjome žaidėjų iš NBA G lygos, ekipa tikrai turėtų ką pasiūlyti LKL.

– Lachlanai, kaip ant stalo atsirado Jonavos klubo pasiūlymas?
– Mano agentai po sezono Skopjė kalbėjosi su daug klubų ir vieną dieną agentas susiskambino su trenerio asistentu Evaldu Beržininkaičiu, kuris mane pastebėjo. „CBet“ reikėjo 3-4 numerio, Evaldui patiko, kaip žaidžiu, jam krito į akis mano energija ir ūgis. Pasiūlymas iš Jonavos atėjo labai netikėtai, bet tuo pačiu tai buvo nepalyginamai geriausias variantas, kurį gavau.

– Kokių dar pasiūlymų turėjote ir kodėl pasirinkote būtent Jonavos klubą?
– Kalbėjomės su Lenkijos, Vengrijos, Belgijos, Rumunijos, Suomijos ir Olandijos klubais. Visgi derybos buvo labai lėtos, jie turėjo kandidatų sąrašus, nesiūlė konkrečios pozicijos. Tuo metu Jonavos klubas tiesiog susisiekė, pateikė man pasiūlymą ir širdimi jaučiau, kad man reikia atvykti čia. Australija ir Lietuva tarptautiniuose turnyruose tarpusavyje yra sužaidusios begalę rungtynių. Čia krepšinis yra panašus į Australijos, demonstruojamas fiziškumas.

Esu stebėjęs daug Lietuvos rinktinės rungtynių, nes tuo metu jie žaidė prieš mus. Žinojau, kad čia žaidžiamas aukšto lygio krepšinis, tėtis taip pat labai džiaugėsi, kuomet pasakau, jog turiu pasiūlymą iš Lietuvos. Jis tiesiog pasakė: „Daug negalvok ir važiuok į Lietuvą, čia vyrukai išties žaidžia.“ Nebuvo jokių klausimų. Pažiūrėkite į tas valstybes krepšinio prasme, kurias įvardijau pradžioje ir palyginkite jas su Lietuva. Manau, kad viskas aišku. Kai tik gavau pasiūlymą iš Jonavos, visi Australijos krepšinio lygoje žaidžiantys mano pažįstami vienbalsiai sakė: „Turi ten važiuoti.“ Visi gerbia ir žino Lietuvos krepšinį. Jeigu prieš trejus metus man pasakytumėte, kad antroji mano profesionalo karjeros stotelė bus Lietuva, atsakyčiau, jog esate išprotėję.

– Kaip sekasi įsilieti į komandą?
– Reikia prisitaikyti, tikrai nėra lengva. Treneris Šeškus labiau nori žaisti sisteminį krepšinį. Aš būsiu tas vyrukas, kuris nuo suolelio įneš energijos. Jeigu ir pradėsiu mačą starto penkete, mano užduotis bus greitai padaryti skirtumą su savo energija. Esu jaunas, atletiškas ir tas energijos užtaisas sprogo jau pirmose rungtynėse su „Žalgiriu“. Kol kas bandau įsilieti į šį vaidmenį ir daryti viską, ko reikia komandai.

– Kurio komandos draugo balsas rūbinėje garsiausias?
– Visi esame juokdariai, kurie mėgsta daug kalbėti, kas labai pagyvina atmosferą, tačiau nepralenkiamas rūbinėje yra Laimis (Laimonas Kisielius) – mūsų rūbinės lyderis, kapitonas. Jis iš mūsų turi daugiausiai patirties, todėl daug kalba, viskuo dalinasi ir nori, kad visi gerai sutartume. Edvinas (Šeškus) taip pat mėgsta daug juokauti, visuomet yra garsus, kalba apie mūsų ambicijas, jog esame gera komanda. Visi labai gerai sutaria, nėra jokios įtampos ir visi gali laisvai kalbėti. Pagarba tikrai jaučiasi ir nėra asmeniškumų.

Nuotr. BNS

– Kokį įspūdį palieka treneris Šeškus?
– Jis – labai geras treneris. Visi man sakė, kad Šeškus beveik nekalba angliškai, kas yra tiesa, bet mane nustebino, kiek jis supranta ir stengiasi išmokti. Treneris visuomet stengiasi išspausti maksimumą, nenumoja ranka ir neliepia kam nors išversti, bando kalbėti pats. Šeškus yra labai reiklus treneris, sunku patenkinti jo įnorius, bet tuo pačiu jeigu padarei kažką gero, jis tave pagirs. Treneris buvo labai laimingas po rungtynių su „Žalgiriu“ dėl to, kaip mes kovojome. Jis šaukia, tampa piktas ir emocionalus ir būna momentų, kai treniruotės tampa labai sunkios, bet jis tuo pačiu žino, kaip viską kontroliuoti. 

– Kiek Šeškus skiriasi nuo Beržininkaičio?
– Jie – labai skirtingi treneriai. Evaldas yra puikus, jis labai gerai išmano, ką daro: skaito situacijas, žiūri daug rungtynių įrašų, kalba apie daug skirtingų judesių, ar žaidimo subtilybes, kurių plika akimi negali pamatyti. Darbas su juo yra labai įdomus ir per nepilną mėnesį iš Evaldo jau spėjau daug išmokti. Grįžtant prie Šeškaus ir Beržininkaičio skirtumų – taip, jie yra labai skirtingi, bet kartu sudaro puikų duetą. Jie nuolat diskutuoja apie krepšinį, kaip pagerinti komandą. Mums labai gerai turėti du visiškai skirtingus trenerius, iš kurių gali pasisemti skirtingų dalykų.

– Prieš „Žalgirį“ pataikėte 6 tritaškius iš 7 ir beveik visi iš jų buvo per rankas bei labai aukšta trajektorija. Kartais tokie metimai atrodo nelogiški, tačiau jūs juos pataikote. Kaip galėtumėte tai paaiškinti?
– Tai gali padaryti kai esi aukštas ir, kaip minėjote, kamuolį metu aukšta trajektorija. Šį tarpsezonį dirbau ties metimais iš labai toli – 1-1,5 metro už tritaškio linijos. Jeigu gali pataikyti iš tokio atstumo, tai sukuria daugiau erdvės ir jeigu tu pagauni kamuolį būdamas labai toli, gynėjas sureaguoja ir prišoka prie tavęs, tu turi labai daug erdvės prasiveržti bei pelnyti taškus iš po krepšio. Priešingu atveju, jeigu gynėjas rankos nepakelia, gali tiesiog smeigti tritaškį. Po geros vasaros, kuomet gerai jaučiuosi, tokius metimus tikrai galiu pataikyti ir jie nėra nelogiški. Jeigu nemėtyčiau tokių tolimų tritaškių per treniruotes, tai – siaubingi metimai, bet visuomet dirbu ties metimu iš labai toli. Manau, kad ši mano savybė mums šiemet itin padės. Kartais tokie tritaškiai galbūt ir atrodo nelogiški, bet jeigu jie įkrenta, jie nuostabūs.

– Ką apie tokius tolimus metimus mano Jonavos klubo treneriai?
– Kaip ir visi kiti treneriai. Jeigu tokie metimai krenta, nieko negalima sakyti – puikūs metimai. Bet jeigu aš pradėčiau jais piktnaudžiauti, daug pramesti, tada per video peržiūrą gaučiau pylos. Tai yra aukštos rizikos, bet didelio atlygio metimai. Galiu įmesti šešis tokius metimus ir iš manęs komanda gaus 18 taškų, arba pramesti tris paeiliui ir nebežaisti visas likusias rungtynes. Tu niekada šito nežinosi. Treneriai buvo laimingi, kad mano metimai sukrito ir jeigu kitose rungtynėse mano pirmieji du tritaškiai įkris, jie tikrai man nedraus mesti iš nepatogių padėčių. Į rungtynes neateinu su visiška žalia šviesa taip drąsiai atakuoti, viskas priklauso nuo to, ar pataikau.

– Kaip manote, ar galėjote nugalėti „Žalgirį“?
– Manau, kad tikrai galėjome juos pagauti. Turėjome prastą trečią kėlinį, darėme daug klaidų, bet ketvirtajame kėlinyje suradome antrą kvėpavimą bei užsikūrėme nuo fanų. Paskutinę minutę sužaidėme ne taip, kaip norėjome. Pora gerų atakų ir nežinia, kaip viskas būtų pasibaigę. Jie fenomenaliai metė tritaškius ir jeigu prieš tokį pataikymą sugebėjome pralaimėti tik 6 taškais, tai yra labai geras pasiekimas.

– Atrodo, kad jums tikrai nestinga pasitikėjimo. Aikštelėje neabejojate savo sprendimais, bendraujate su fanais ir nuolat šypsotės. Iš kur tai atėjo?
– Aš tiesiog myliu krepšinį. Augant tėvai mane išmokė mylėti tai, ką darau. Jeigu tu žaidi krepšinį ir tavęs tai neveža, nėra prasmės to daryti. Viskas yra apie tai, kaip reikia mėgautis momentu. Niekuomet gyvenime negalėjau pagalvoti, jog kada nors prieš „Žalgirį“ sužaisiu tokias nuostabias rungtynes. Aš einu į aikštelę gerai praleisti laiko, aš šypsausi ir niekuomet neprarandu pozityvo. Laimi, ar pralaimi – nėra taip svarbu. Aišku, pralaimėti niekas nemėgsta, bet pralaimėjimas tokiai stipriai komandai suteikia daug pozityvo. Tas atidarymo vakaras buvo nuostabus. Žmonės buvo su kaukėmis, bet mačiau jų šypsenas. Rungtynių pabaigoje visi sirgaliai atsistojo. Buvo nuostabu. Dėl tokių dalykų aš gyvenu.

– Po tritaškio metimo parodote specialų gestą. Ką jis reiškia ir kada jį sugalvojote?
– Tai visiškai nieko nereiškia (juokiasi). Kiekvienais metais aš stengiuosi keisti gestus, koledže irgi rodžiau visokias nesąmones. Viskas atėjo spontaniškai, kuomet rungtynėse prieš „Žalgirį“ įmečiau pirmąjį tritaškį ir pakėliau tris piršus, o žemiau jų padariau apskritimą. Šią rankos kombinaciją pasiliksiu visam sezonui ir pažiūrėsime, kiek tritaškių galiu pataikyti. Viskas vyksta spontaniškai ir po taiklaus metimo yra ypatingas 2 sekundes trunkantis euforijos jausmas, per kurį padarai kažką, ko pats neplanuoji. 

Nuotr. BNS

– Kokia žinutė ar pokalbis su Lietuvos sirgaliais įsiminė labiausiai?
– Prisimenu, kad po rungtynių su „Žalgiriu“ dalinau visiems „penkis“. Po mačo negalėjau atsigauti ir prasėdėjau valandą, o per tą laiką vis prieidavo žmonės, žarstė komplimentus. Dar prieš man atvykstant į Lietuvą sulaukiau žinutės iš vieno marškinėlių kolekcionieriaus, kuris yra „Žalgirio“ fanas. Jis mane pasveikino pasirašius kontraktą, o po pirmojo LKL mačo jis vėl su manimi susisiekė per „Instagram“. „Visuomet buvau „Žalgirio“ fanas, bet dabar tapai vienu mėgstamiausių mano žaidėjų“, – rašė jis.

– Ar tai, ką pademonstravote mače su „Žalgiriu“, yra jūsų žaidimo stilius?
– Taip. Didelė energija, tritaškiai. Neparodžiau savo gebėjimo kovoti dėl atšokusių kamuolių bei gynybinių sugebėjimų, bet galima sakyti, kad taip. Taip aš žaidžiu. Man patinka į rungtynes įtraukti fanus. Nemanau, kad kiekvienose rungtynėse turėsiu tokį pataikymą, bet visuomet išliksiu agresyvus atakuojant, veršiuosi po krepšiu, kovosiu dėl kamuolių ir demonstruosiu energiją.

– Pakalbėjome apie jūsų žaidimo pliusus, o kokie yra minusai?
– Jų yra daug. Man reikia patobulėti ties gynyba su užtvaromis, gynyba prieš žmogų su kamuoliu. Taip pat reikia išmokti gintis prieš mažesnius bei greitesnius gynėjus. Kol kas man sunku po krepšiu, šioje lygoje yra didelių kūnų, prieš kuriuos reikia išmokti atsilaikyti. Aš galiu prieš juos pelnyti taškus, tačiau jei žaisiu ketvirtoje pozicijoje, man taip pat reikės apsiginti. Tie vyrukai yra kur kas didesni už mane. Teks padirbėti treniruoklių salėje ir priaugti raumenų. Mano tritaškis metimas nėra visuomet stabilus, viskas buvo gerai su „Žalgiriu“, bet tikrai bus rungtynių, kur strigsiu pataikant iš toli. Turiu išugdyti pastovumą. Aš esu labai realistiškas žmogus ir visuomet analizuoju savo žaidimą. Žiūrėdamas mačą su „Žalgiriu“ taip pat pamačiau daug savo klaidų. Į viską žiūriu sveikai ir, nepaisant pasitikėjimo savimi, žinau, kad turiu daug kur tobulėti.

– Kokį įspūdį palieka Lietuvos krepšinio lygis?
– Tai labai kieta ir konkurencinga lyga. Čia žaidžiamas fizinis krepšinis, bet tuo pačiu metu komandos nugludina savo derinius iki tobulybės. Beveik visi žaidėjai meta iš toli, aukštaūgiai yra mobilūs, turi puikų judesių arsenalą. LKL yra labai organizuota lyga, turinti daug talento. 

– Tiek žaisdamas Amerikoje, tiek Šiaurės Makedonijoje į „YouTube“ kėlėte savo video vlogus apie savo krepšininko gyvenimą. Kaip kilo ši mintis?
– „YouTube“ platformoje stebiu labai daug turinio. Žiūriu vlogus, krepšinį, video apie krepšinio batelius. Šioje medijoje praleidžiu nemažai laiko. Kai buvau koledže, visa šeima Australijoje vis sakydavo, kad nori pamatyti, kas dedasi mano gyvenime, kaip aš laikausi, kokia yra mano aplinka. Todėl nusprendžiau tiesiog pradėti kelti vlogus į „YouTube“, kuriuose aš keliauju su komanda, leidžiu laiką su savo draugais, dalinuosi asmeniniu gyvenimu. Tai buvo geriausias įmanomas sprendimas, nes dabar galiu tiesiog nueiti į „YouTube“ ir pasinerti į prisiminimus. Tą patį dariau ir Šiaurės Makedonijoje. Po 10-20 metų galėsiu užsukti ir pasižiūrėti, kaip tuo metu gyvenau ir tai yra puikus būdas įamžinti savo prisiminimus. Tuos vaizdo įrašus galėsiu parodyti savo anūkams. Tai tiesiog yra mano hobis, nedarau to dėl pinigų ar sekėjų. Viskas dėl prisiminimų ir linksmumo. 

Šis sezonas bus kiek kitoks, nedarysiu vlogų, bet įrašinėsiu tinklalaides. Visgi gyvenu Jonavoje ir čia nėra labai daug ko parodyti, tačiau krepšinio prasme galima paliesti daug temų. Todėl, manau, darysiu gyvas tinklalaides ir į juos įdėsiu daug krepšinio elementų, kad mano draugai tiek Australijoje, tiek Amerikoje žinotų, ką veikiu.

– Ar jau turite numatęs pirmąjį svečią savo?
– Ne, bet darysiu jį su savo komandos draugu Jacksonu Dubinskiu. Jis bus mano nuolatinis svečias. Greitai tapome gerais draugais, turime panašių hobių, todėl bus smagu, kuomet tinklalaidžių metu jis sėdės šalia manęs ir galėsime diskutuoti įvairiomis krepšinio temomis. Kalbėsime apie LKL krepšinį, NBA, retro rungtynes, analizuosime žaidėjus. Tai bus linksmas šou su daug krepšinio. Taip pat bandysime įtraukti kuo daugiau LKL rungtyniaujančių užsieniečių. Kol kas vyksta pokalbiai, tariamės dėl formatų, temų. Savo bute kaip tik turiu erdvę, kuri tinkama įrašinėti tinklalaides. Pirmuosius vaisius pamatysite per artimiausias kelias savaites.

– Kaip į tokius planus sureagavo komandos draugai bei treneriai?
– Niekam dar apie tai nepasakojome. BasketNews skaitytojai yra pirmieji, kurie sužinojo šią informaciją. Kai Edvinas (Šeškus) rado mano „YouTube“ kanalą, jis vis klausinėja, kada pradėsiu kelti turinį iš Lietuvos? Tai mane dar labiau paskatino ir manau, jog visi komandos draugai stebės, ką darau. Žinoma, į tinklalaides pasikviesiu ir juos. Kol esu Lietuvoje, stengsiuosi įkelti po vieną vaizdo įrašą per savaitę. Manau, kad mano komandos draugams jie patiks. Tai buvo smagus projektas.

– Kokį įspūdį palieka komandos sudėtis. Ką galite nuveikti šį sezoną?
– Aš manau, jog tiek mes, tiek daugelis žmonių po rungtynių su „Žalgiriu“ suprato, jog šį sezoną galime nuveikti kažką išskirtinio. Mums tiesiog reikia nenustoti tobulėti, išlikti vienu kumščiu. Visi labai noriai dirba, turi daug energijos ir yra maksimaliai įsitraukę. To komandai ir reikia. Manau, jog šiemet nustebinsime ne vieną.

– Esate dar ne visos sudėties, ieškote pastiprinimo. Kaip manote, kokios pozicijos žaidėjo dabar trūksta labiausiai?
– Mums trūksta dar vieno tradicinio ketvirto numerio, kuris galėtų pataikyti iš toliau. Aš nesu įsitikinęs, ko ieško treneriai, bet dar vienas 3-4 numeris mums nepakenktų.

– Kokie yra komandos tikslai?
– Kol kas jų nesame nusistatę. Galbūt po mačo su „Žalgiriu“ apie juos pradėsime kalbėti garsiau. Mes tiesiog norime laimėti kitas rungtynes, atiduoti visą save ant parketo ir išlaikyti tokią energiją, kokią demonstravome prieš „Žalgirį“. Jeigu tai darysime, laimėsime daug dvikovų. Manau, kad mūsų tikslas yra būti konkurencingiems ir lygiai kovoti prieš visas komandas. Bus sunku mus įveikti namuose.

– Kokie yra jūsų asmeniniai tikslai?
– Noriu padėti komandai laimėti daug rungtynių, auginti save kaip žaidėją. Taip pat noriu tapti stipresniu fiziškai, tobulėti gynyboje ir visą sezoną išlikti stabiliu. Man visuomet buvo svarbiausi komandos rezultatai, nes jeigu auga komanda, kartu augu ir aš. 

Kalbant apie ilgalaikius karjeros tikslus, noriu pasiekti aukščiausią lygį Europoje. Augdamas niekada nemaniau, jog tapsiu profesionaliu krepšininku, tačiau apetitas kyla bevalgant ir po tokių pasirodymų suprantu, kad mano lubos vis dar auga, todėl noriu tobulėti ir pasiekti kažkurią iš trijų pagrindinių Europos čempionatų – FIBA Čempionų lygą, Europos taurę, o gal net ir Eurolygą.

Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (6)
TDaY
laukiu eurolygos. lkl kaimai tyciojasi is kawensi, tai eurolygoje manau daug zaginimu nusimato
2021-09-25
+1
Atsakyti
Tu jau daug metu sito lauki, anksciau net Eurolygos temas pakurdavai kol supratai kad Zalgiris atrodo puikiai, o tu eilini syki sedi mesle kaip ir tavo palaikoma dvesianti parodija.
2021-09-26
-1
Atsakyti
K
Ačiū už gerą interviu. Kažkaip kai Žalgiriui lygos vidutiniokai pasipriešino, net pats LKL pasidarė įdomesnis. Senokai buvau įsijungęs LKL varžybas, o dabar su nekantrumu laukiu sekančių.
2021-09-25
+2
Atsakyti
Krepšinis
Sėkmes TAU Andersonai.🏀 Tikiuosi pasieksi savo tikslus. ✌🌝
2021-09-25
-1
Atsakyti
su ta angli kalba Jonavoje, tai nusisnekejo.
2021-09-25
-1
Atsakyti
Jei kažkuriam Žalgirio legionieriui tetos Kauno maximoje nemokėjo paaiškint kad reikia susimokėt už pirkinių maišelį tai patikėk tokioj Jonavoj tuo labiau sunku susikalbet kalbant apie parduotuves.
2021-09-25
-1
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 6

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.