Bet boksas tam tikra prasme yra humaniškas sportas. Jei vienas iš varžovų yra beviltiškai triuškinamas, jo treneris ant ringo grindų gali tiesiog numesti baltą rankšluostį. Taip paskelbiama, kad pripažįstamas pralaimėjimas ir teisėjas anksčiau laiko nutraukia dvikovą.
Bežiūrint antrą Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo dvikovą, pradėjau norėti, kad krepšinis būtų panašesnis į boksą. Tada jau trečiame kėlinyje „Žalgirio“ treneris Gintaras Krapikas būtų galėjęs išmesti rankšluostį ant parketo ir važiuoti namo.
„Taip nedaroma, – „BasketNews.lt“ paklaustas apie baltą rankšluostį, atsakė Krapikas. – Norisi ar nesinori, tokiose rungtynėse jaunesni ir mažiau patyrę žaidėjai gavo laiko pažaisti. Aišku neplanuotai, nes jeigu rezultatas būtų lygesnis, jie nebūtų tiek žaidę. Bet jie turėjo progą pasirodyti“.
Jeigu pirmosiose LKL finalo serijos rungtynėse „Žalgiris“ dar sugebėjo garbingai pabaigti mačą, tai antrojoje dvikovoje jie neturėjo jokių šansų nuo keturioliktos mačo minutės.
Tada „Lietuvos ryto“ spurtavo 28:2 ir pasiuntė „Žalgirį“ į nokdauną.
Trečiame kėlinyje jie dar kartą smogė – šįkart 15:1. Rezultatas tapo 67:34. Antras nokdaunas „Žalgiriui“.
Sunku buvo patikėti, kad žaidžia „Lietuvos rytas“ ir „Žalgiris“ – dvi stipriausios šalies krepšinio komandos.
Galutinė pergalė – 42 taškų pažeminimas – visiems laikams įeis į LKL istoriją. Tai – didžiausias skirtumas tarp komandų per visą LKL finalų istoriją.
Šis sezonas Kauno klubo treneriams ir žaidėjams buvo vienas didžiulis išbandymas Jie nusipelno pagarbos vien dėl to, kad liko kartu nepaisant visų negandų ir neišsibėgiojo po užsienio klubus. Komanda, kurios amžiaus vidurkis – vos 23,9 metų – apskritai daug pasiekė nesubyrėdama anksčiau.
Tačiau LKL finale žalgiriečiai tiesiog yra žymiai silpnesni nei stipriausia Europos taurės komanda.
Šįkart „Žalgiris“ vien per pirmą mačo pusę prarado 16 kamuolių, o iš viso suklydo 28 kartus. Chuckas Eidsonas ir Mindaugas Lukauskis perėmė po 6 kamuolius – kai kurie iš jų skriejo tiesiai į rankas po to, kai Kauno klubo krepšininkai beviltiškai įstrigdavo varžovų gynyboje.
„Žalgirio“ krepšininkai gaudavo progas mesti laisvi iš toliau, tačiau visi keliai baudos aikštelėje buvo aklinai uždaryti. Netgi Paulius Jankūnas – stabiliausias „Žalgirio“ krepšininkas šį sezoną – antrajame mače metė vos 4 dvitaškius ir 3 tritaškius. Rimo Kurtinaičio komandos gynyba baudos aikštelėje yra klampi kaip pelkė.
Vilniečių ne tik gynyba, bet puolimas veikia lyg laikrodis. Kamuolys „vaikšto“ tol, kol pasiekia laisvą žmogų. Atakuojama tik tada, kai krepšininkai yra tikri dėl metimo kokybės. O progos randamos taip lengvai, kad didesnių problemų nekilo net tada, kai visas rungtynes atakos laikas buvo skelbiamas balsu – dėl gedimo „Siemens“ arenoje krepšininkai nematė, kiek likdavo iki atakos laiko pabaigos.
Ir kai „Lietuvos ryto“ krepšininkų metimai vienas po kito skrodė „Žalgirio“ tinklelį, norėjosi to balto rankšluosčio.
Gaila, kad krepšinyje negalima pritaikyti bokso taisyklės. Nes dar du raundus teks stebėti „Žalgirio“ agoniją.
Rungtynių vaizdo reportažas:
Ačiū, kad mus skaitote! Padėkite mums dar labiau.