Eduardo Cota į Kauną grįžo gerokai pasikeitęs. 29 metų 186 cm ūgio įžaidėjas po metų pertraukos į Lietuvą atvyko priaugęs svorio ir sulėtėjęs. Amerikietis nedemonstruoja to žaidimo, kurį „Žalgirio“ sirgaliai buvo įpratę matyti 2002-2004 metais, kuomet E.Cota gynė Kauno klubo garbę.
Nors gynėjas tikina, kad kritikos iš trenerių nesulaukia, o savo statistinių duomenų nesureikšmina, kadangi komanda žygiuoja pergalingu taku, „Žalgirio“ strategas Antanas Sireika prisipažino, kad amerikiečio sportinė forma jo netenkina.
Visą vasarą nesportavo
Per septynerias šio sezono Eurolygos rungtynes E.Cota net tris kartus aikštelę paliko nepelnęs taškų. Tuo tarpu 2002-2004 metais vilkėdamas „Žalgirio“ marškinėlius gynėjas nė karto nebuvo baigęs rungtynių „sausas“.
[image=5712 left]„Mes, treneriai turime savo nuomonę: jeigu žaidėjas tris mėnesius nesportavo, dabar turi praeiti tiek pat laiko, kad jis įgytų sportinę formą. Edas mums prisipažino, kad vasarą nesportavo. Dėl šios priežasties jis ir nežaidžia taip, kaip mes norėtume.
Prieš du mėnesius jis į Lietuvą atvyko priaugęs svorio ir sulėtėjęs. Mes tikimės, kad po mėnesio jis pradės demonstruoti tokį žaidimą, kokį visi buvome įpratę matyti prieš metus“, – apie amerikiečio sportinę formą sakė A.Sireika.
Į Lietuvą po metų pertraukos grįžęs E.Cota davė išskirtinį interviu „BasketNews.lt“ portalui.
Svarbiausia – komandos rezultatai
– Šį sezoną „Žalgiryje“ matome jus visiškai kitokį nei prieš dvejus metus. Ar sutinkate, kad aikštelėje nesate toks, koks buvote anksčiau?
– Na, nenorėčiau sakyti, kad mano žaidimas pasikeitė. Tiesiog žaidžiame kitokia sistema ir su kitais žaidėjais. Prieš dvejus metus aš pelnydavau daugiau taškų ir atlikdavau daugiau perdavimų, tačiau šiemet komandoje yra žaidėjų, kurie patys gali tai daryti. Jie varinėjasi kamuolį, meta, ir aš, tiesą sakant, negaunu pakankamai progų pelnyti taškų. Tai ir yra didžiausias pasikeitimas mano žaidime. Tačiau aš vis dar esu tas pats žaidėjas, galiu tą patį, ką ir prieš dvejus metus.
– Ar iš komandos trenerių nesulaukėte kritikos?
– Ne, nesulaukiau. Treneris man nieko nesako. O ką jis gali sakyti, jeigu mes laimime. Jei komandoje žaidimas „klijuojasi“, aš nesistengsiu žaisti vien dėl savęs. Noriu žaisti tik komandai ir, kol tai pavyksta, esu patenkintas. Nenoriu nieko keisti. Tiesiog noriu laimėti rungtynes.
– Galbūt sulaukiate pastabų iš kitų žaidėjų? Ar komandoje nevengiate pakritikuoti vienas kito?
– Na, kartais norisi pakritikuoti jaunesniųjų krepšininkų žaidimą. Iš tiesų mes visi kritikuojame vienas kito žaidimą. Kiekvienas gauna pakankamai pastabų. Ypač aš, Reggie ir Larry – mes nuolat vienas kitą kritikuojame. Tačiau mano, kaip įžaidėjo, pareiga yra kiekvienam ekipos nariui pasakyti, ką jis daro gerai ir ką blogai. Taigi tu privalai mokėti priimti kritiką. Tokiu atveju, kai pastabos įėjusios pro vieną ausį, neišeina pro kitą, kritika yra naudinga.
Rusiją rinkosi dėl pinigų
–Praėjusį sezoną praleidote Sankt Peterburgo „Dinamo” ekipoje. Kaip manote, ar metai Rusijoje turėjo įtakos dabartiniam jūsų žaidimui?
– Manau, kad šiek tiek turėjo. Praėjusį sezoną mes naudojome tokią taktiką, per kurią man nereikėjo tiek daug varinėti kamuolio, nereikėjo pačiam kurti progų metimams. Ten buvo taip: perdavimas, perdavimas, perdavimas, metimas. Rusai žaidžia labai greitą žaidimą. Čia, „Žalgiryje“, rungtyniauju panašiu stiliumi kaip ir ten, tačiau šioje komandoje nėra tiek daug vyrukų, kurie galėtų atlikti, tarkim, daug gerų perdavimų, taigi tai keičia mano žaidimą. Taigi, jei noriu pelnyti taškų, privalau pats susikurti progų.
[image=5713 right]– Ar pykstate ant Vladimiro Radionovo, kuris jus atleido iš ekipos?
– Ne, tikrai neširstu ant jo. Tai juk verslas, reikia tai suprasti. Aš neatvykau laiku ir jis priėmė sprendimą. Be to, ir „Dinamo“ strategas Davidas Blattas nežadėjo grįžti į ekipą. Į Rusiją važiavau žaisti tik dėl trenerio, o jis kaip tik pasikeitė ir manau, jog naujasis strategas prisidėjo prie vadovų sprendimo. Aš neatvykau laiku ir galbūt naujasis strategas priėmė tai asmeniškai. Tačiau tai juk verslas ir man nėra skaudu.
– O jei dabar galėtum rinktis iš naujo, kurią komandą – „Žalgirį“ ar „Dinamo“ – pasirinktum?
– (Sudvejoja, – Red.) Tiek Rusijoje, tiek čia jaučiuosi gerai. Man patinka žaisti „Žalgiryje“. Vienintelė priežastis, dėl kurios žaidžiau Rusijoje, – tai pinigai. Ir žinoma, amerikiečių treneris. Didžiausias skirtumas tarp šių ekipų vis dėlto yra pinigai. Bet žaisti čia man patinka: pažįstu čia gyvenančius žmones, žinau, kaip vyrukai rungtyniauja. Ir nors jų žaidimo stilius visiškai skiriasi nuo manojo, kol kas man pavyksta prisitaikyti.
Sieks atstovauti Panamos rinktinei
– Šią vasarą buvote įtrauktas į Panamos krepšinio rinktinę, tačiau Amerikos čempionate nežaidėte. Kodėl?
– Negalėjau padėti komandai, nes buvau gavęs kojos traumą. Jos mane kamuoja visas tris pastarąsias vasaras. Negalėjau žaisti būtent dėl šios priežasties.
Tai taip pat yra mano lėto starto Eurolygoje priežastis. Prieš atvykdamas čia nesportavau tris mėnesius, o po to iškart ėmiau rungtyniauti. Tai turėjo įtakos mano žaidimo kokybei. Tačiau, kaip jau minėjau, man svarbiausia komanda, taigi dėl savęs aš nesijaudinu.
– Ar kitą vasarą jus išvysime Panamos rinktinėje?
– Aš labai tikiuosi. Žaisiu, jei tik būsiu sveikas. Tačiau jei tai turės įtakos mano karjerai busimąjį sezoną, neleisiu sau tuo rizikuoti.
Nepamiršta lemtingo metimo
– Grįžote į „Žalgirį“ po metų Rusijoje. Kokius skirtumus matote tarp „Žalgirio” prieš dvejus metus ir tarp tos ekipos, kuri yra dabar?
– Visų pirma, šioje komandoje turime daugiau patyrusių žaidėjų, geriau suprantančių žaidimą, tuo tarpu ano meto ekipa buvo labiau susižaidusi, vyrukai žinojo, kaip rungtyniauti. Tai, manau, didžiausias skirtumas. Nors, kita vertus, dabartiniame „Žalgiryje" daug jaunų, greitų krepšininkų, taip pat yra žaidėjų, kurie turi kitų kozirių. Iš tiesų manau, kad dabartinė ekipa galėtų būti ir geresnė. Žiūrėsime ir matysime, kaip bus.
Na, o toji komanda buvo puiki. Aš vis dar tebemanau, kad mes turėjome laimėti Eurolygą, nors ir pralaimėjome dėl to nelemto metimo. Sezono pabaigoje nugalėti visada darosi vis sunkiau.
– Ar jums patinka tai, kad „Žalgiryje", be jūsų, žaidžia dar trys užsieniečiai?
– Žinoma! Malonu čia matyti ir kitus amerikiečius. Nors niekada neturėjau sunkumų, kai jų buvo tik du. Tačiau dabar man daug labiau patinka.
– Ar su tėvynainiais bendraujate daugiau negu su lietuviais?
– Ne ne, iš tiesų aš bendrauju su... Na gerai, galbūt su amerikiečiais mes dažniau kažkur išeiname, kartais susirenkame pas kurį nors bute ir žaidžiame „Play Station" bei darome panašius dalykus. Tačiau viskas pasikeičia, kai būname su komanda. Su lietuviais aš lygiai taip pat puikiai sutariu. Juk mes neatsiskiriame vieni nuo kitų.
[image=5714 left Anot amerikiečio, Kaunas per dvejus metus nedaug kuo pasikeitė]Krepšinis – pomėgis
– Ar Lietuvą radote labai pasikeitusią?
– Galiu kalbėti tik apie Kauną, kadangi neturėjau laiko nuvažiuoti į Vilnių, kuris man patinka. O Kaunas, atrodo, auga. Visi tik ir stengiasi čia statyti naujų pastatų, parduotuvių, bet iš tiesų miestas lieka toks pat.
– Ar Kaunas jums savas miestas? Ar prisimenate gatves? Gal tebegyvenate toje pačioje vietoje?
– Ne, gyvenu kitame bute, tačiau prisimenu viską, ką žinojau anksčiau. Tik vienintelį dalyką užmiršau – tai kalbą. Tikrai lietuviškai mokėjau geriau, o dabar nebeprisimenu nieko. Moku tik keletą žodžių.
– Ar krepšinis jums darbas, ar vis dar galite vadinti jį pomėgiu?
– Iš tiesų – ir tai, ir tai. Visgi labiau – pomėgis. Man tiesiog patinka žaisti. Tačiau natūralu, kad tu tikiesi uždirbti iš to pinigų – juk reikia apmokėti sąskaitas, išlaikyti šeimą. Tačiau jei man nereikėtų uždirbti pinigų, būtų labai nuostabu runtgyniauti tiesiog savo malonumui. Tačiau aš žaisčiau ir treniruočiausi visu pajėgumu, kadangi tai yra iššūkis man. Man patinka varžytis – tai labiausiai man patinkantis dalykas krepšinyje.
– O sunkios treniruotės dar neerzina?
– Nelabai. Bent jau kol kas. Žinoma, kai būsiu senesnis, galbūt. Tai priklauso nuo to, kokia yra tavo kūno reakcija. Tačiau man patinka treniruotės. Mėgstu pavargti, nes, kaip jau minėjau, mėgstu varžybas. Aš prieš kitą žaidėją – tiesiog dievinu tai.