SSRS rinktinės strategas Vladas Garastas skirsto nurodymus savo auklėtiniams Nuotr.: Ria Novosti - Scanpix
SSRS rinktinės vyriausiasis treneris Vladas Garastas. Vyksta 1991 metų Europos čempionato atrankos turnyro mačas su Prancūzijos nacionaline ekipa Nuotr.: Ria Novosti - Scanpix
Vlado Garasto treniruojama SSRS rinktinė Nuotr.: Ria Novosti - Scanpix
Maskvos CSKA arenoje vykstančiose SSRS čempionato rungtynėse Vladas Garastas diriguoja Kauno „Žalgirio“ žaidimui Nuotr.: Ria Novosti - Scanpix
SSRS rinktinės strategas Vladas Garastas skirsto nurodymus savo auklėtiniams Nuotr.: Ria Novosti - Scanpix
SSRS rinktinės vyriausiasis treneris Vladas Garastas. Vyksta 1991 metų Europos čempionato atrankos turnyro mačas su Prancūzijos nacionaline ekipa Nuotr.: Ria Novosti - Scanpix
Vlado Garasto treniruojama SSRS rinktinė Nuotr.: Ria Novosti - Scanpix
Maskvos CSKA arenoje vykstančiose SSRS čempionato rungtynėse Vladas Garastas diriguoja Kauno „Žalgirio“ žaidimui Nuotr.: Ria Novosti - Scanpix
Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, legendinis treneris Vladas Garastas, netiki burtais. Bet paklaustas, ko paprašytų stebukladario artėjančio savo 80-mečio proga, šyptelėjo: „Kad taptume Europos čempionais.“
Džiaugiasi „Žalgirio“ arena

Po ketvirtadienio Lietuvos krepšinio rinktinės draugiškų rungtynių su ispanais Garastas patenkintas atsiduso: „Labai džiaugiuosi, kad jau turime nuostabią „Žalgirio“ areną. Apėmė puikus jausmas, kai ta proga pavyko nugalėti Ispanijos rinktinę. Ir mūsų komandos žaidimas gerėja, tiesa?“

– Jums – 79 metai. Laikas, atrodo, bėga kaip vanduo. Bet daugelis galėtų tik pavydėti, kad jūs vis dar svarbių įvykių sūkuryje.
– Labai džiaugiuosi, kad mums pavyko gauti rengti Europos čempionatą. Malonu, kad prie to prisidėjau. Mes prašėme surengti čempionatą 2007 m., kai pas mus dar pievos žaliavo. FIBA nepatikėjo: čempionatą patikėjo ispanams, kitą – lenkams. Pamenu, žingsniavome FIBA būstinėje su sekretoriumi Sauliumi Samulevičiumi ir pamatėme pravertas prezidento Georgio Vasilakopoulo duris. Jis – senas pažįstamas, 1995 m. mums teikė medalius, su juo puikiai sutarėme. Jis sako: „Norite, aš jums skirsiu rengti čempionatą 2011 metais?“

Tuoj paskambinome a.a. Algirdui Brazauskui. Gerai sako, rengiame! O tuomet FIBA planavo tik du čempionatus į priekį, tad Georgias sulaužė tvarką. Buvo daug nepatenkintų, ypač pyko prancūzai.

Jei ne šis atsitiktinumas, geri santykiai ir nusišypsojusi laimė, ar būtų pastatytos Lietuvoje arenos? Būtume grįžę į pradinį tašką: žaliuotų laukai ir vėl atvažiuotume su vizualizacijomis. Padarėme milžinišką darbą. Reikėjo ne tik arenų, bet ir gauti 48 autobusus, 50 lengvųjų automobilių, pasirūpinti apsauga, viešbučiais ir daugeliu kitų svarbių dalykų.

Sėmėmės patirties ir iš kitų šalių. Švedai, kurie iš anksto buvo nesudarę sutarčių su savivaldybėmis, prisidarė skolų.

Ispanams surengti čempionatą reikėjo 68 mln. eurų, lenkams – 48 mln. zlotų, o mes jį surengsime už valstybės skirtus 10 mln. litų. Tai mažiau, nei skirta Vilniui, kai jis buvo Europos kultūros sostine.

Šilčiausias prisiminimas – „Žalgiris“

– Esate žmogus, turintis įspūdingų prisiminimų. Ar dažnai atsigręžiate atgal?
– Apie savo metus stengiuosi negalvoti. Labai smogė 70 metų jubiliejus. Po to metus užmiršau. Nenoriu prisiminti savo gimtadienio, jis man – nemaloniausia diena. O dar visi primena tą artėjantį skaičių.

Jaunas būdamas, ech, kaip maloniai sėdėdavau prie savo gimtadienio stalo. O dabar noriu produktyvios senatvės. Baisu būti prikaustytam prie lovos. Kaip ten juokaujama? Kai išeisiu į pensiją, skaitysiu, žvejosiu, ilsėsiuosi, o iš tiesų – tris kartus per dieną plauni indus.

– Bet praeities neužmirštate...
– Būna, kartais atsigręžiu. Reikia gyventi šia diena ir kartais pasvajoti apie ateitį. Nieko nėra tobulo, buvo klaidų, bet elgiausi pagal aplinkybes. Nesigailiu to, ką dariau.

– Turbūt tūkstantį kartų jūsų klausė, ką išskirtumėte, kas labiausiai džiugino?
– Visą gyvenimą dirbau treneriu, nors dešimt metų buvau ir Sporto komiteto pirmininku, septynis – Sporto mokyklos direktoriumi. Treniravau daug rinktinių, tačiau nuostabiausi prisiminimai – iš to laiko, kai treniravau Kauno „Žalgirį“.

Dabar interpretuoja skirtingai, tačiau trejus metus buvau TSRS krepšinio rinktinės treneriu. Ne dėl pinigų ir ne už gražias akis.

Pamenu, sėdime su osetinu treneriu, o jis sako: „Vladai, mūsų komandoje vienas rusas. Masažuotojas.“ Lietuviai žaisti atsisakė, o mes su tuomete susilpnėjusia komanda pasaulyje užėmėme antrą vietą.

Tačiau prieš Olimpines žaidynes mūsų krepšininkai pasirašė peticiją norėdami, kad aš juos treniruočiau.

Įpėdinis – Sabonis

– Prisipažinkite, kiek kartų žiūrėjote 1992-ųjų olimpiados Barselonoje vaizdo įrašą?
– Negaliu žiūrėti. Nemoku paaiškinti, bet apima didelis liūdesys. Nors tai ir labai gražus Lietuvos krepšinio puslapis.

Krepšinį skirstau dešimtmečiais ir kiekviename yra karalius. Žinoma, išskyrus vieną visų laikų geriausiąjį – Arvydą Sabonį.

– Su Arvydu jūsų santykiai išliko puikūs.
– Na, taip... Jei pasiūliau jį savo įpėdiniu į Lietuvos krepšinio federacijos prezidento postą.

– Kodėl būtent jį? Taktinis ėjimas? Juk jis gyvena Ispanijoje.
– Jis – patriotas, tikras Lietuvos vaikas. Ir nemanau, kad gyvenimą sieja tik su Ispanija. O dabar turėtų dar didesnę prasmę būti Lietuvoje.

Dabartinis FIBA prezidentas gyvena Islandijoje, Vasilakopoulas – Atėnuose. Kai Sabonio paprašėme būti krepšinio ambasadoriumi, jis aplankė devynias valstybes, jį priėmė Gruzijos ir Izraelio prezidentai, pagerbė net NBA Šlovės muziejuje. Vargu ar greitai ten pateks dar koks nors lietuvis.

Federacijos prezidentui svarbu turėti gerą komandą. Jei dirbs vienas – nieko nepadarys.

– Paradoksas, bet Sabonio priešininku rinkimuose gali būti buvęs rinktinės žaidėjas Šarūnas Marčiulionis.
– Gali. Bet jei jam rūpi krepšinis, nereikia per laikraštį drabstytis. Tegul ateina į federaciją, siūlo, domisi, argumentuoja, kas blogai. Krepšinis jam daug davė, tad tegul stengiasi dėl jo.

Kai pritrūksta sėkmės

– Jūsų ne kartą klausė, kokia nesėkmė paliko didžiausią randą. Kokie prisiminimai jus žeidžia?
– (Atsidūsta.) Gaila, kad netapome Europos čempionais ir pralaimėjome jugoslavams. Emocijos paėmė viršų prieš šaltą protą. Sporte reikia ne tik meistriškumo, bet ir sėkmės.

1986 m. „Žalgiris“ Europos čempionų taurės finale pralaimėjo „Cibona“. Sabonis kažką padarė Nakičiui. Jei jis būtų kitoje aikštės pusėje, būčiau išbėgęs į aikštę, sustabdęs. Po to Buenos Airėse „Cibona“ sutriuškinome 27 taškų skirtumu.

Grenoblyje finale pralaimėjome „Barcelonos“ komandai. Vitoldas Masalskis išsisuko koją, Sergejus Jovaiša pasitempė kirkšnį.

– Kartais sportinė sėkmė nusišypso labai netikėtai.
– Taip nutiko, kai pirmą kartą tapome TSRS čempionais. Jovaiša buvo gavęs traumą, pakeičiau jį, tačiau pabaigoje jis įsiprašė į aikštę ir pataikęs lemiamą metimą persvėrė rezultatą.

– Jūs viską pamenate?
– Taip, – juokiasi. – To negalima užmiršti. Nors dažniausiai galvoju apie savo klaidas ir graužiu save.

Manęs dažnai klausia, kokią pergale aš džiaugiuosi labiausiai. Turbūt tai 1987 m. TSRS čempionatas, kai trečią kartą iškovojome aukso medalius. Kaune pralaimėjome, o po to, stebuklų stebuklas, du kartus laimėjome Maskvoje!

Greitojo čiuožimo čempionas

– Ar jaučiate praeities nostalgiją?
– Oi, ne... Jaučiu krepšinio, gražių dalykų nostalgiją. Tuo metu sportininkams buvo labai sunku. Sąlygos, švelniai tariant, buvo ne kokios. O dabar Lietuvos rinktinė kiek turi amžiaus grupių?

– Jūsų pasisakymuose dažnai juntama nacionalistinė gaidelė.
– Taip, to yra. Šeima buvo Lietuvos patriotai, augome Smetonos laikais.

– Biržai nėra tik miestelis Lietuvos pakraštyje?
– Ten praėjo mano jaunystė, – šypsosi. – Kada buvau Biržuose paskutinį kartą? Šiemet apdovanojau krepšiniui nusipelniusius žmones atstatytuose Radvilų rūmuose.

– Ką pamenate iš tų laikų? Vyšnias, obelis, smėlio karjerą?
– Šeštojo gimtadienio proga tėvas padovanojo futbolo kamuolį. Jau penkiolikametis žaidžiau Biržų rinktinėje. Buvau universalus. Laimėjau ir Lietuvos greitojo čiuožimo pirmenybes, dalyvavau ir daugiakovėje. Granatą numečiau 62,40 m. Pabandykite! Pamenu ir varžybas Vilniuje, kai spalio mėnesį turėjome plaukti Neryje! Nušokus nuo bokštelio, plaukimą tęsėme tik dviese. Aš ir tuometis Lietuvos plaukimo krūtine 200 metrų rekordininkas grafikas Krasauskas.

Krepšinyje patekau į puikų profesionalų būrį. Lagunavičius, Sabulis – aktoriaus Remigijaus tėvas, Bimba. Treniruodavausi Halėje, kuri pradžioje buvo nerakinama, joje buvo labai šalta, nes niekas neprižiūrėjo ir nekūreno. Buvau patekęs į geriausių Lietuvos gynėjų penketuką.

Skirtingos sąlygos

– Treniruoti „Žalgirį“ pasiryžote nelengvai.
– Man pasiūlė šeštam, nes visi atsisakė. „Žalgiris“ tuomet buvo 11 vietoje ir kovojo dėl išlikimo. Tačiau jau kitais metais iškovojome sidabro medalius! Tiesa, komandoje buvo daug žaidėjų, kuriuos treniravau anksčiau.

Buvau demokratas. Tvarka būtina, tačiau žaidėjai – suaugę žmonės ir turi turėti savidisciplinos. Pamenu, kai pradžioje, Kauno jachtklube, apie 24.30 valandą, tikrinau, ar jie miega.

„Miegokite, treneri“, – prabudę paragino. O kitą dieną sako: „Jei norėsime – pabėgsime. Prie buvusio trenerio mes su virve pro langą nusileisdavome.“

Tačiau kai reikėdavo – jie dirbdavo ir vienas kitą tempdavo. O kai pagalvoju apie tuometes ir dabartines sąlygas... Suprantu, kad viskas eina į priekį, bet...

– Sumaterialėjome, tiesa?
– Oi, nepaprastai! Buvo atsisakymų žaisti rinktinėje be motyvo. Arba paaiškėjo, kad kai kam reikėjo remontuoti butą ir ieškoti naujų baldų! Galiu išvardyti daugiau atsisakymų priežasčių. Kadaise to nebuvo.

Pamenu, kai 2001 m. kai kurie nuvylė trenerį Kazlauską. Į rinktinę ėjo, kaip sakau, tarsi į turgų. O vienas krepšininkas atvyko likus vos dviem savaitėms iki čempionato pabaigos. Rezultatas: neiškopėme net iš grupės.

Apie Ilgauską ir Šiškauską

– Jums buvo labai skaudu, kad Ramūnas Šiškauskas atsisakė žaisti rinktinėje net ir po oficialaus prašymo?
– (Atsidūsta.) Kiek jam dabar metų?

– Hm... Berods 32...
– Yra už jį vyresnių? Ir kitose pasaulio rinktinėse? Aš nekalbu apie Dirką Nowitzkį. Kai tėvynė šaukia, gali dėl jos kažką paaukoti? Buvo ir daug sunkesnių laikų. Ir materialiai. Bet vyrai neatsisakydavo žaisti už savo šalį net kęsdami skausmus.

– Galiu paklausti apie Žydrūno Ilgausko istoriją?
– Tai – išpūsta. Tuomet „Atletas“ šešis kartus nugalėjo „Žalgirį“. Finale serijoje pirmavo 2:0. Bet traumą gavo Saulius Štombergas, buvo nuklydęs Virginijus Praškevičius ir dar pradėjo šlubuoti Ilgauskas, guosdamasis skausmais.

Kelios medikų komisijos mane tikino: jam nieko nėra. Klubo prezidentas Zigmas Petrauskas sako: tegul žaidžia. Deja, tuomet medikai neturėjo magnetinio rezonanso. Žydrūno lenkta pėda, svoris tenka pirštams. JAV darant operaciją nustatė, kad seniai buvo skilęs kaulas.

– Yra žmonių, kurie pyksta ant Žydrūno teigdami: „Tu gali nekęsti Garasto, bet žaisk už gimtą šalį.“
– Taip! 1996 m. jis buvo mūsų olimpiniuose sąrašuose. Buvo skaudu, nes būtent jį paėmiau į antrąją „Žalgirio“ komandą, nors į jį niekas nekreipdavo dėmesio, sakydami, kad jis bėga tarsi su slidėmis.

Dėkui, kad pasakė, jog ant manęs nepyksta. Nors baisiai pasielgė „Lietuvos rytas“, kai išspausdino neva Gedimino Kirkilo pokalbį su Ilgausku, kuriame jis teigia, kad kol Garastas bus federacijos prezidentas, tol rinktinėje jis nežais.

Ačiū korespondentui, kuris pripažino, kad tokio pokalbio nebuvo! Ar gražu taip elgtis? Kokios reikia moralės, kad žaistum tokiomis kortomis?

Kamuoja kaltės jausmas

– Jūsų gyvenimas – ne tik krepšinis. Bet gal krepšinis ne tik praturtino, tačiau ir tam tikra prasme nuskriaudė?
– Visą laiką buvau taikinys. Jaučiu nuoskaudą dėl šeimos. Per didelius darbus mažai bendravau su tėvu, motina. Jaučiuosi tarsi blogas vaikas. Gyvenimas lekia. Kai netenki gerų žmonių, supranti, ką praradai.

Vieną kaltę vis dar nešioju savyje. Biržuose statėme aikštyną. Ant sukrautų lentų suposi vaikas. Aš priėjau ir jam pliaukštelėjau antausį – kodėl jis supasi, gali lūžti lentos. Visą dieną jaučiausi labai blogai. Už ką aš jį?! Gal jis net mane mylėjo, buvo gerbėjas, žiūrėdavo krepšinį. To nepamirštu visą gyvenimą ir nešiojuosi su savimi.

Neskubėkime daryti išvadų, neskubėkime padėti taško. Todėl ir apie rinktinę aš galėsiu spręsti tik po čempionato.

Kemzūra turi spręsti dėl taktikos, strategijos, žaidėjų. Aš galiu jo tik paklausti, ko jam trūksta. Prancūzų prezidentas generolas Charles de Gaulle sakė: „Tariasi visi, sprendžia vienas.“

Galėjo nekart žūti

– Jūs atradote gyvenimo prasmę?
– Žmogus turi rasti tikslą ir jo siekti. Niekada nereikia palūžti. Gyvenimas – nuolatinė kova, ugdanti charakterį, asmenybę.

– Sportoholikų šeimose dažnai kenčia šeima.
– Taip, esu sporto fanatikas. Žmona Irena mane suprato, kentė. Ji užaugino vaikus ir jai didelis ačiū už tai.

Draugavome nuo vaikystės. Ji buvo sprinterė, dvejus metus Lietuvos čempionė. Bet ją pavijau. Jei ji būtų kitos profesijos atstovė, manęs nebūtų supratusi. Turėdavau po dvi treniruotes kasdien, pavalgau – vėl išvažiuoju, o kartą, išvykęs į JAV, namie nebuvau 40 dienų.

– Tiesa, kad vaikystėje jus buvo pagrobę?
– (Ilga pauzė.) Tai – faktas. Biržuose mane pagrobė sektantai, kai buvau šešerių metų. Saldainiais įviliojo laiptais aukštyn. Buvau dingęs pusdienį. Mama su draugėmis ieškojo kaip išprotėjusi, klykavo. Man pavyko garsiai sušukti. Kalbėta, kad jiems reikėdavo nekalto berniuko kraujo...

Kelis kartus galėjau ir mirti. Kartą, plaukdamas ežeru, staiga paspringau vandeniu, pradėjau žiopčioti, bet staiga, kaip niekur nieko, sunkumas dingo.

Smetonos laikais skaičiau žurnalą „Karys“, patiko ginkluotė, esu susprogdinęs 35 granatas. Kartą radau rusišką granatą F1, kurios veikimo spindulys – apie 200 metrų. Mečiau galvodamas – pasislėpsiu, bet kažkodėl sustingau vietoje. Granata nesprogo. Tik sukosi vietoje.

Kitą kartą draugai paragino susprogdinti prieštankinę granatą. Nors ir mėgdavau sprogdinti granatas, kažkodėl atsisakiau. Grįžau namo, valgau sriubą ir staiga girdžiu sprogimą. Netrukus išbėgęs į lauką išgirdau: „Dundulis susisprogdino!“

Adrenalinas ir žilė

– Bijote mirties?
– Apie tai negalvoju. Bet mirti nenoriu. Tiesa, turiu savo požiūrį į pomirtinį gyvenimą. Ar per tūkstančius metų mirę šimtai milijonai ar milijardai žmonių gali sutilpti į rojų ar pragarą? Vis dėlto esu katalikas. Mama liepdavo klūpėti prie lovos ir melstis. Pasimeldžiau labai ilgam laikui.

– Neįsižeiskite, bet kaip reaguojate, kai jaunos kartos atstovai sako: ką tas senolis supranta?
– Skaičiau vieną komentarą apie save: „Kada tas žmogus nukeliaus į anapilį?“ Čia – eilės nėra... Sakoma, kad yra du puodai – gerų ir blogų darbų. Kai juodasis prisipildo, likimas perspėja: tuomet ateina liga, skausmas, netektis. Nebūtinai jam, galbūt artimam žmogui. Tvirtai tikiu, kad anksčiau ar vėliau blogi darbai, nežinia kur, kada, kokiu būdu, bet atsisuks atgal.

– Ar tiesa, kad jus kamuoja sunki liga?
– Stiprūs širdies ritmo sutrikimai. Adrenalinas. Po varžybų mano pulsas būdavo 120–130 tvinksnių per minutę. Kažkas važinėja motociklu, šoka su parašiutu. Padirbėkite treneriu – gausite statinę adrenalino ir įgysite žilų plaukų. Kadaise mano plaukai buvo tamsūs, juodi.

Svajojo dar pagroti pianinu

– Kitąmet jums sukaks 80 metų. Kokios dovanos labiausiai norėtumėte?
– Labai norėčiau skambinti pianinu. Mokėjau, patiko. Tačiau kartą Biržuose, salėje, kurią pastačiau, čiupdamas paslydusį vaiką, net nepajutau, kaip kairės rankos mažąjį pirštą nusirėžiau į metalinį turėklą.

Neskaudėjo, pamačiau tik čiurkšlę kraujo. Atsinešiau pirštą į ligoninę, bet man sako: „Mesk jį į šiukšlių dėžę. Tuometė medicina buvo bejėgė: iš šlaunies paėmė dalį mano odos ir ja likusį galiuką apsiuvo.

Bet didžiausia dovana, be abejonės, jei tai būtų galima gauti avansu, man būtų Lietuvos rinktinės pergalė Europos čempionato finale nuostabioje „Žalgirio“ arenoje.

– Kaip manote, ką Vladas Garastas, paprastas žmogus, paklaustų Vlado Garasto – Krepšinio federacijos prezidento, trenerio ir sporto veikėjo?
– Oi, nežinau... Atsakysiu a.a. Aleksandro Gomelskio žodžiais. Jis pasakojo: „Einu su mažuoju savo vaiku, o jis sako: tėveli, pažiūrėk, kaip šviečia saulė, koks dangus giedras, koks... O man galvoje – tik krepšinio kamuolys...“

Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (65)
bravas
to moliugelis.kas neziurit elas bandis.tai zinokit ten yra merga kuria jis vadina moliugeliu.ji yra blondine ir labai panasi i olialia puslytes ar kaip ten jos vadinas.tai gal jis ar ji yra viena ar vienas isju.ten elas sako mano moliugeli
2011-08-22
+11
Atsakyti
to moliugelisO kodel ne morka,alyvoge,slyva,melyne ar braske?Nu niekaip nesuprantu,ka reik jaust jei nicu pasirinkt darzove? Gal tu ukininkas?Tada aisku,bet kyla iskart klausimas,kodel ne lopeta,sakes,kastuvas ir pns... Nu pasivadint moliugu??? Gal reikejo iskart lopu (nenoriu izeist,bet kokio byb..io) Moliugas darzove simbolizuojanti,silnaprotyste.Kodel???


nežinau... lol. nėra ką veikt?
2011-08-22
-10
Atsakyti
to moliugelis
O kodel ne morka,alyvoge,slyva,melyne ar braske?Nu niekaip nesuprantu,ka reik jaust jei nicu pasirinkt darzove? Gal tu ukininkas?Tada aisku,bet kyla iskart klausimas,kodel ne lopeta,sakes,kastuvas ir pns... Nu pasivadint moliugu??? Gal reikejo iskart lopu (nenoriu izeist,bet kokio byb..io) Moliugas darzove simbolizuojanti,silnaprotyste.Kodel???
2011-08-21
-1
Atsakyti
Nuostabus interviu. Ačiū.
2011-08-21
-3
Atsakyti
BabaisaMaterialistinis pasaulis ir niekas tokiu patriotu,kaip Garastas,ar tu kurie žaidė sulaužytomis kojomis nesupras.Jus net patys kuriems viskas ir rojus ir pragaras ir tėvynė yra tik ,,babkes,,meile tėvynei irgi matuojat pagal algos,pencijos ar pasalpos dydi.Tokiems pinigo vergams siulau isviso tylėti ir jokiuose komentaruose nesireiksti.


Visa tai yra vaikų kalbos. Kiek jau tu tai tėvynei esi padaręs, patriote tu? Alaus pagėrei už rinktinę? Mes visi tuo galim pasigirt. Taip kad patylėk geriau. :)

Galima patriotu būt ir tvarkingai, draugiškai su visais bendraut. Gal Marčiulionis nori pasakyt ne patriotas? Dar ir koks patriotas, o kiek ant jo Garastas yra varęs. Dunduk tu dunduk.
2011-08-21
-9
Atsakyti
to bravas
Eik sunau pamiegot,jei miegot nenori isijunk teletabius,jei ir teletabiai nekabina?Tai paimk soske pamirkyk i snapsa ir apsiraminsi.Jei ir tai nepades,parasyk savo adresa atvaziuosiu ir su tavo mama paimsiu tau dirza,istrauksiu pirsta tau is ruros ir issiusiu i Marsa!
2011-08-21
+1
Atsakyti
bravas
lauk ta seni garasta is lkf posto tai jis prisikvietes i padejejus ne krepsininku o kazkokiu neaiskiu zmoniu zlugdo lietuvos krepsini.moteru isvis nuvarytas.ne jau jam kaip lanzbergiui vis maza tu pinigu tos garbes.greiciau ateitu SABAS ir jis prikels krepsinio prestiza ir isvaikys tuos garastus balciunus ir co.
2011-08-21
-5
Atsakyti
moliugelisDabar norėčiau atviro straipsnio iš Ilgausko, Jasikevičiaus, Marčiulionio, Šiškos. Tų, kurie per ilgus metus buvo rimtai apsipykę su Garastu.Tegu kitą pusę papasakoja.Per daug metų nuotrupų ir nuogirdų krūva buvo, bet neskaitant žiaurios Jasikevičiaus kritikos Garastui prieš kokius penkis metus, nieko išsamaus.O šiaip tas Lietuvos krepšinis būtų buvęs kuo puikiausias, Garastas ar ne Garastas. Jei ne Garastas, būtų Endrijaitis ar dar kas nors tą patį padaręs.Sabonį ir Marčiulionį juk ne Garastas išaugino.Ir nenoriu menkint Garasto, bet jei turi Sabonį ir Marčiulionį, medalius Olimpinėse tikrai gali laimėt. Ką čia medalius. Gomelskis turėjo šlubuojantį Sabonį ir 22 metų Marčiulionį, ir laimėjo Olimpinį auksą.


O ka tu iš ju tikiesi išgirsti ?Kad taip Garastas teisus,mes nepadejome tėvynei nes tuo metu aš buvau suplanaves žvejyba,ar buto remonta ir t.t...Materialistinis pasaulis ir niekas tokiu patriotu,kaip Garastas,ar tu kurie žaidė sulaužytomis kojomis nesupras.Jus net patys kuriems viskas ir rojus ir pragaras ir tėvynė yra tik ,,babkes,,meile tėvynei irgi matuojat pagal algos,pencijos ar pasalpos dydi.Tokiems pinigo vergams siulau isviso tylėti ir jokiuose komentaruose nesireiksti.
2011-08-21
+14
Atsakyti
o man atrodo kad begtum neatsisukdamas
Zalias DobermanasNustebes bjauriais komentarais. Manau, budamas 50 metu, bet kuriam cia pamazgas liejanciam ant Garasto snuki sumalciau vienu smugiu, isprosinciau.
2011-08-21
+2
Atsakyti
Dabar norėčiau atviro straipsnio iš Ilgausko, Jasikevičiaus, Marčiulionio, Šiškos. Tų, kurie per ilgus metus buvo rimtai apsipykę su Garastu.

Tegu kitą pusę papasakoja.

Per daug metų nuotrupų ir nuogirdų krūva buvo, bet neskaitant žiaurios Jasikevičiaus kritikos Garastui prieš kokius penkis metus, nieko išsamaus.

O šiaip tas Lietuvos krepšinis būtų buvęs kuo puikiausias, Garastas ar ne Garastas. Jei ne Garastas, būtų Endrijaitis ar dar kas nors tą patį padaręs.

Sabonį ir Marčiulionį juk ne Garastas išaugino.

Ir nenoriu menkint Garasto, bet jei turi Sabonį ir Marčiulionį, medalius Olimpinėse tikrai gali laimėt. Ką čia medalius. Gomelskis turėjo šlubuojantį Sabonį ir 22 metų Marčiulionį, ir laimėjo Olimpinį auksą.
2011-08-21
-9
Atsakyti
Vladui valio!
Super Garastas. Tik vienas LIETUVOS RYTAS amzias formavo apie ji bloga ivaizdi. Neva senis nukvakejes, tai laikas i pensija. Didziule geda Vainausku klanui. Bet nikuja, puikiai laikosi ir yra saunus zmogus Vladas!

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
2011-08-21
+14
Atsakyti
savas
Kaip nesakyk Garastas vis tik didelis zmogus, kokiu reta ant Lietuvos
2011-08-21
+8
Atsakyti
45
Kaip ir sakiau anksciau pilna Vainausku auku,kurie loja ir los.Visokie Perfex ir joo (nors nesisakyk kiek metu,nes komentarai tai mazvaikio,o sakai esi 40-metis) kalba nesamones,o zmones is tikruju su patirtim ir sveiko proto viska atsimena ir prisimena Garasto nuopelnus ir kas be ko klaidas (ju nedaro tik nieko neveikiantis).Cia diskusijos beprasmes - tai vienas iskiliausiu Lietuvos treneriu ir taskas,o dabar tikrai neblogai vadovavo federacijai dvi kadencijas (sutvarkytas aukstam lygije visu rinktiniu,pabreziu visu,o ne vienos kaip anksciau,finansavimas,ko pasekoje pasiekti laimejimai ivairiose amziaus grupese,gauta rengti visa eile Europos cempionatu ir t.t.),o dabar pagal istatus ir del garbaus amziaus uzleidzia vieta kitam.Ir per beveik desimtmeti nematyt ,kad butu ko prisigrobes,ne kaip kurie. O vilius68 galetum perskaityt intrviu pries kabinedamasis,kad slepia darba SSRS rinktineje,nors aisk tas darbas ten,tuo metu,pabreziu tuo metu,buvo svelniai tariant vertinamas dviprasmiskai.
2011-08-20
+2
Atsakyti
Marce
Normalus zmogus! Atsikniskit nuo jo, pikti liezuviai! Ka jus esat pasieke be komentaru rasymo, ispruseliai???
2011-08-20
-3
Atsakyti
Zalias Dobermanas
Nustebes bjauriais komentarais. Manau, budamas 50 metu, bet kuriam cia pamazgas liejanciam ant Garasto snuki sumalciau vienu smugiu, isprosinciau.
2011-08-20
-2
Atsakyti
Žurnalistas kiša būk nacionalistiškumą, kai tokį požiūrį apibūdina visai kita sąvoka - tautinis patriotizmas.
2011-08-20
+6
Atsakyti
PerFexVel jisai varo ant Siskausko. Ilgauska atbaidė nuo rinktines, dabar ant Siskausko stumia.


Palyginus jis visai teisingai sako Jasikevicius budamas 35 metu losia ir nori losti.. Paziurejus i kitas rinktines pvz: Ispanija Garbahosa dar ir dabar budamas garbaus amziaus kaip zaidejas noretu losti uz ja..
2011-08-20
-2
Atsakyti
senis nukvakes ir jau gerokai. ka jam sako ta kartoja. kaunas negali surengti finalu, dabat jau rekia kaip kaune puiku. kuo greiciau i soda, laistyt vazonu. treneris jis nebuvo geras niekada, kaip cia sake ir rutenis paulauskas butu su sabu treneriu tapes. seni laikas izoliuot.
....
2011-08-20
+4
Atsakyti
super
Superine nuotrauka. mokipay fone ir garastas fronte. garasto viedas fronte ar mokipay uz nugaros.

Galima pasirinkti
2011-08-20
-8
Atsakyti
joozinai man ne 50 , bet ne taip toli kokios 10 truksta. as skirtingai nei tu gyvenau tais laikais, paiskink man durneliui kaip garastas sugebejo pralosti euro su sovietu rinktine , dar tuo metu kai visi lietuviai neisivaizdavo darbo ruskiam, garastas dirbo


Žinai, gal pradėkim kalbėti kokį fiasko šiais metais patyrė Philas Jacksonas su Lakersais ar Željko Obradovičius su Serbijos & Juodkalnijos rinktine 2003, 2004, 2005 metais, o gal a.a Gomelskis su CSKA 85, 86, 87 metais, kai CSKA komandą sudarydavo praktiškai visa SSRS rinktinė? Galų gale Kazlauskas 2001 metais! Kam nebuvo tų duobių. Sabonis irgi netapo NBA čempionu, neišvengė traumų. Bet jis legenda. Garastas irgi neviską laimėjo... bet jis legenda. Ar ne Garastas prikėlė Žalgirį nuo iškritimo ribos? Tavo supratimu, Žalgiris/Lietuvos rinktinė būtų viską susišlavę be trenerio. Na ir naivūs jūs žmonės esat, sunku net pagalvoti.
2011-08-20
+4
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 65

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.