Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Ramūnas Šiškauskas, Saulius Štombergas, Gintaras Einikis – visi jie olimpiadose dalyvavo po tris kartus.
Po to, kai šeštadienio naktį Lietuvos rinktinė nugalėjo Dominikos Respubliką ir iškovojo šeštą olimpinį kelialapį po nepriklausomybės atgavimo, Jasikevičių nuo ketvirtosios olimpiados skiria 20 dienų.
„Reikia išsaugoti formą, sveikatą. Duok Dieve, kad tai būtų ketvirta olimpiada“, – atsargus kol kas išliko Jasikevičius.
Sidnėjuje jis iškovojo bronzą, Atėnuose ir Pekine liko per žingsnį nuo medalių. Šiemet vien patekimas į olimpiadą buvo sudėtingesnis nei bet kada anksčiau.
„Reikia suprasti krepšinį, kad suprastumei, kaip 2012 metais sunku patekti į olimpiadą. Kalbama, kad būtų tragedija, jei nepatektume, bet tai padaryti tikrai labai sunku“, – po sėkmingai pasibaigusių paskutinių rungtynių kalbėjo Jasikevičius.
– Šarūnai, ar šiandien jau galima džiūgauti? – žurnalistai paklausė Jasikevičiaus.
– Taip, džiūgaujame ir dar džiūgausime grįžę į viešbutį.
– Šiandien, ko gero, buvo pačios geriausios rungtynės?
– Taip. Gerai, kad mūsų žaidimas gerėjo. Su Nigerija momentais žaidimas buvo labai prastas, bet su kiekviena diena žaidėme vis geriau. Dabar reikia dar gerinti žaidimą.
– Ar bus sunku grįžti į Lietuvą, vėl aklimatizuotis?
– Nežinau, kai grįšiu, tada ir pasakysiu. Labai toli žiūrite. Dabar reikia mėgautis tuo, ką pasiekėme.
Noriu pasakyti, kad tai labai didelis pasiekimas. Kai pradėjau žaisti rinktinėje, į olimpiadą patekti buvo labai lengva. Patekdavo 6-7 Europos komandos, o dabar duoda 2 vietas ir reikia vykti į kitą pasaulio galą, kad dar išsikovotumei sau vietą. Tokios komandos kaip Turkija, Vokietija, Serbija jau pernai nepateko. Visi sako, kad jei Lietuva nebūtų patekusi, būtų buvusi tragedija. Ne tragedija, dabar kiti laikai ir tikrai sunku į olimpiadą. Patekimas į olimpiadą yra labai geras rezultatas, nors lietuviams labai sunku tai įrodyti.
– Sakėte, kad šiemet visos jūsų komandos pralaimi. Visgi ne visos?
– Dar nieko nelaimėjome, tik patekome į pagrindines varžybas. O ten patekti labai sunku. Vakar viena ataka galėjo viską nulemti. Dabar viskas keičiasi, FIBA taisyklės keičiasi.
– Seniau atrodydavo, kad pasakius komandos pavadinimą iš karto aišku, kas laimės. Kaip tai keičiasi dabar?
– Dar dabar tas pats yra. Jei žmonėms pasakysi, kad pralaimėjai Nigerijai ar Dominikai… Dominikos visas trenerių štabas amerikiečiai, žaidžia du NBA krepšininkai, trečio atsisakė. Nigerijos rinktinėje irgi žaidžia NBA krepšininkai. O paprasti žmonės pasakys, kad pralaimėjo kažkokiems iš Afrikos… Reikia suprasti krepšinį, kad suprastumei, kaip 2012 metais sunku patekti į olimpiadą. Kalbama, kad būtų tragedija, jei nepatektume, bet tai padaryti tikrai labai sunku.
– Daugeliui sportininkų vieną kartą žaisti olimpiadoje yra didelis pasiekimas. Pačiam tai bus ketvirta olimpiada po Sidnėjaus, Atėnų ir Pekino. Koks jausmas patekti į ketvirtą olimpiadą?
– Dar yra laiko iki Londono, bet darbas atliktas. Reikia išsaugoti formą, sveikatą. Žiūrėsime. Duok Dieve, kad tai būtų ketvirta olimpiada.
– Bet žaidimo ryšiai dabar jau niekur nedings?
– Manau, kad jie turėtų gerėti. Skaičiau europiečių pasisakymus, kad FIBA yra labai neparanki Europai. Tai yra teisybė. Negali būti taip, kad atvažiuoja mūsų žaidėjai iš Ispanijos ir Italijos likus savaitei iki tokio turnyro. Tai kažkoks absurdas. Dar yra dvi savaitės atsigauti ir padirbėti bei sustiprinti ryšius. Duok Dieve, kad mūsų žaidimo kreivė kiltų į viršų.
– Ar patirtis Venesueloje padės krepšininkams?
– Manau, kad taip. Ypač, kai pozityviai įveiki visus tokius dalykus, tokie dalykai užgrūdina vyrus.
– Pasirengimo pradžioje esate sakęs, kad sezono pradžioje bus aišku, ar teisingai pasirinkote vasarą skirdamas rinktinei. Gal dabar jau aišku, ar teisingai pasirinkote?
– Dar palaukime. Labai sunku išbūti mėnesį be šeimos, kitame pasaulio gale. Žiūrėsime. Kol kas visai nieko.
– Pergalės atperka nebuvimą su šeima?
– Taip. Dabar linksma, visi sėdi, juokauja rūbinėje. Bet iš tikrųjų buvo labai sunku. Hjustone veikė aklimatizacija, nesusižaidimas. Patys matėte, kaip atrodėme. Žmonės negali taip greitai išmokti derinių ir sistemų. Buvo sunku, todėl dabar labai geras jausmas, kai darbas padarytas.
Šarūno Jasikevičiaus komentaras:
Ačiū, kad mus skaitote! Mes jums turime dar daugiau turinio.