Ivanas Neliubovas šį sezoną į „Neptūną“ persikėlė iš „Lietkabelio“ ekipos
Ivanas Neliubovas šį sezoną į „Neptūną“ persikėlė iš „Lietkabelio“ ekipos
Nuotr. Fotodiena.lt

Lietuvos vicečempiono Klaipėdos „Neptūno“ klubo gretose jau mėnesį rungtyniauja 207 cm ūgio Ivanas Neliubovas. Iš Rusijos kilęs 26-erių krepšininkas pasidalijo mintimis apie savo karjerą, pirmuosius įspūdžius „Neptūno“ klube, papasakojo apie Klaipėdoje lankytas vietas, laisvalaikį bei šeimą.

– Ivanai, Jūs rungtyniavote Tartu „Rock“, Rygos VEF, Žemutinio Naugardo „Nižnij Novgorod“, Panevėžio „Lietkabelio“ ir Maskvos CSKA jaunimo ekipose. 2006 ir 2008 m. gynėte Rusijos jaunimo rinktinių garbę Europos čempionatuose, 2009 metais - pasaulio studentų universiadoje. Papasakokite apie kiekvieną iš šių karjeros etapų.
– Su Rygos VEF ekipa pirmais metais pavyko tapti Latvijos vicečempionu, antrą sezoną - čempionu. Estijoje taip pat pavyko pasipuošti medaliais - su Tartu "Rock" ekipa rungtyniavau šios šalies krepšinio lygos finale, tačiau pralaimėjome. 2009 metais Belgrade vykusioje universiadoje su Rusijos rinktine tapau vicečempionu, nusileidome tik universiados šeimininkams.

Pastaruosius du sezonus vilkėjau "Lietkabelio" ekipos marškinėlius, o praėjusį sezoną buvau pripažintas geriausiu LKL kovotoju dėl atšokusių kamuolių.

– Kaip pavyko įsilieti į „Neptūno“ gretas?
– Klaipėdos klubo atstovai manimi domėjosi, tad su mielu norui sutikau persikelti į uostamiestį. Tai nauja mano krepšinio karjeros pakopa – tarsi laiptelis į viršų. „Neptūnas“ – profesionali komanda, šį sezoną žaidusi Eurolygoje. Nepasinaudoti tokia proga būtų buvę nelogiška.

– Kokie pirmi įspūdžiai iš „Neptūnostovyklos, kaip jus priėmė komandos senbuviai?
– Įspūdžiai – tik teigiami, visi priėmė mane labai šiltai.Pirmą savaitę galbūt buvo sudėtinga priprasti prie naujos komandos, derinių, žaidimo stiliaus, tačiau jau perpratau žaidėjus, maždaug žinau kiekvieno galimybes.

Klubas man miesto centre parūpino butą, davė automobilį. Jei iškyla kokios buitinės problemos, klubo vadybininkai iškart padeda. Sąlygos – išties geros. Žaidėjai „Neptūne“ yra aprūpinti viskuo: aukščiausio lygio medicinos priežiūra, vitaminais, kiekvienam žaidėjui yra skiriamas maitinimas, tad po treniruočių nereikia sukti galvos, ką pasidaryti valgyti ir panašiai. Tiesiog visi kartu einame į restoraną-kavinę ir valgome. Kituose klubuose tokių sąlygų nebuvo. Belieka treniruotis, ilsėtis ir kuo geriau pasirodyti varžybose. Išties „Neptūnas“ – vienas profesionaliausių klubų, kokiame aš esu rungtyniavęs.

– Su kuriais iš žaidėjų palaikote artimesnį ryšį?
– Su visais draugiškai bendraujame. Galbūt šiek tiek daugiau bendrauju su Martynu Mažeika, kadangi anksčiau teko su juo rungtyniauti Rygos VEF klube.

– Ar jau spėjote susipažinti su Klaipėdos miestu? Kokias vietas aplankėte?
– Per vieną iš išeiginių buvau nuvykęs prie jūros, taip pat lankiausi Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume. Patiko. Naktinio Klaipėdos gyvenimo nepažinau, kadangi laikausi sportinio režimo: treniruotės, namai, poilsis. Linksmybėms laiko nėra. Įspūdį paliko ir „Akropolio“ prekybos centras. Panevėžyje nieko panašaus nebuvo.

– Galbūt per šv. Velykas buvote grįžęs į gimtąją Rusiją?
– Ne, buvau čia, Klaipėdoje. Kai rungtyniavau Panevėžyje, su manimi gyveno žmona Natalija ir pusantrų metukų dukra Sofija. Dabar jos gyvena Maskvoje, kadangi pasibaigė vizos galiojimo laikas. Bendraujame internetu. Žinoma, šiek tiek liūdna, kad dabar jų nėra šalia, tačiau jau pripratau. Abu suprantama, kad tai mano darbas ir laikinai turime su tuo susitaikyti.

Aš pats esu kilęs iš Čeliabinsko – miesto Rusijoje, rytiniame Pietų Uralo šlaite. Atvirai pasakius, man patinka nedideli miestai, kadangi gali daugiau nuveikti. Klaipėda – nedidelis, gražus miestas.

Tarkime, Maskvoje per dieną gali atlikti tik vieną arba du darbus, kadangi yra didžiuliai atstumai, automobilių kamščiai... Gali net nespėti į antrąjį susitikimą, o čia, Klaipėdoje, per dieną gali atlikti penkis ir daugiau darbų ir dar liks laisvo laiko. Net pėsčiomis gali nueiti iš vienos į kitą vietą, kas, tarkime, Maskvoje yra sunkiai įsivaizduojama.

Grįžkime prie „Neptūno“: ar tenkina klube atliekamas vaidmuo?
– Aš suprantu, kad pats turiu užsitarnauti žaidimo laiką ir trenerio autoritetą. Jei kovosiu iš širdies, stengsiuosi, man puikiai seksis, tikiu, kad treneriai man suteiks daugiau žaidybinio laiko. Taip yra visur. Juk vaikinai šiame klube rungtyniauja kelerius metus, yra vietiniai šio miesto krepšininkai, puikiai vienas kitą pažįsta, man dar reikia užsitarnauti jų pasitikėjimą.

– Kovo 19 dieną per rungtynes su „Šiauliais“ pelnėte 17 taškų ir buvote vienas rezultatyviausių „Neptūno“ žaidėjų. Trečiadienį namie vėl teks susikauti su šiauliečiais Gal vėl terorizuosite varžovų ekipą?
– Žiūrėsime... Bandysiu įrodyti, kad tai nebuvo atsitiktinumas. „Šiauliai“ juk prieš kelias dienas tapo Baltijos krepšinio lygos čempionais. Jie rungtyniauja vis geriau ir geriau. Mes su kiekviena komanda privalome kautis 100 procentų susikoncentravę, nes kiekvienas varžovas mums nori įkąsti. Juk „Neptūnas“ – Eurolygos komanda, tad visi trokšta mus nugalėti. Labai norėtųsi šį sezoną su „Neptūnu“ pasipuošti LKL medaliais.

Komentarai:
Anonimas
žinokit jis kiėtas vyras, juk yra iš Čeliabinsko, o juk žinot kokiė ten kiėti vyrai :D
2015-04-08
-2
Atsakyti
Tiesa
Is karto reikejo ji imti vietoj bensono...

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
2015-04-07
+1
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.